KUL – kompetencijų centras, keičiantis Vakarų Lietuvos medicinos veidą

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) yra vienas ryškiausių sėkmingos sveikatos sistemos pertvarkos pavyzdžių. Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota ligoninių reforma suteikė naują impulsą kompetencijų centro, kuris į KUL vilioja užsienio šalyse dirbusius gydytojus, formavimuisi. Per pusantrų metų ligoninės komandą papildė 11 gydytojų, dirbusių Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje.

Jų apsisprendimas sieti karjerą su šia gydymo įstaiga yra ženklas, kad ligoninėje paslaugos teikiamos pagal tarptautinius standartus.

„Esame suformavę stiprų kompetencijų centrą, kuriame telkiasi aukščiausios kvalifikacijos gydytojai ir kuriame gimsta realūs pokyčiai, – matome greitesnę diagnostiką, tikslesnį gydymą, didesnį pacientų pasitikėjimą, gerokai prieinamesnes paslaugas. KUL įgauna tikrą akademinį ir praktinį svorį – čia jungiasi mokslas, žinios ir atsakomybė už žmogaus sveikatą. Mūsų uždavinys – tęsti šį kelią užtikrinant, kad Vakarų Lietuvoje veiktų ligoninė, kuria pasitikima visoje šalyje“, – sako KUL vadovas prof. dr. Audrius Šimaitis.

KUL įdiegti aukščiausi prenatalinės priežiūros standartai, prilygstantys Europos universitetinėms klinikoms. Todėl Vakarų Lietuvos pacientėms dėl išsamių nėštumo tyrimų ir genetinės diagnostikos nebereikia vykti į Vilnių ar Kauną – visos paslaugos dabar prieinamos arčiau namų – Klaipėdoje.

Prie šių pokyčių ypač prisidėjo akušerė-ginekologė, perinatologijos specialistė Gertrūda Jonaitytė, anksčiau dirbusi Tiubingeno universitetinėje ligoninėje Vokietijoje.

„Turime galimybę ne tik atlikti vaisiaus ultragarsinius tyrimus, bet ir įvertinti vaisiaus chromosominių patologijų riziką ir, esant poreikiui, nustatyti vaisiaus genetines ligas dar iki gimimo. Dirbame išvien su KUL Medicininės genetikos centru. Galiu palyginti su Vokietija – mūsų įstaigoje dirba labai stiprūs genetikai“, – sakė G.Jonaitytė.

Medikė yra įgijusi prenatalinio ultragarso tyrimų bei genetinio konsultavimo kvalifikaciją, todėl jai įsidarbinus KUL Akušerijos centre nėščiosioms tapo prieinami išplėstiniai prenataliniai ultragarsiniai tyrimai, chromosominių anomalijų patikros bei diagnostikos tyrimai, leidžiantys anksti ir tiksliai nustatyti įvairias vaisiaus patologijas: apsigimimus, genetinius sindromus, vystymosi anomalijas, rizikas bei komplikacijas, įskaitant daugiavaisį nėštumą. Akušerijos centre naudojama naujausia didelio tikslumo ultragarso sistema.

Pasak G.Jonaitytės, netrukus KUL bus pradėta ir invazinė diagnostika – vaisiaus vandenų bei placentos audinio genetiniai tyrimai. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik Vilniuje ir Kaune esantys akušerijos centrai. Taip pat bus vertinama ir ankstyvosios preklamsijos, pirmalaikio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo bei kitų nėštumo patologijų rizika.

Pacientėms, kurioms diagnozuotas gimdos kaklelio, gimdos kūno, kiaušidžių ar vulvos piktybinis navikas, gydymas pradedamas neatidėliojant – individualūs planai sudaromi ir taikomi per 2–3 savaites nuo nustatytos diagnozės arba pacienčių patekimo į KUL.

„Laikas šioje srityje lemia labai daug – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai. Pacientėms, pasitelkus įvairialypę patirtį, suteikiama išsami informacija tiek apie skiriamą gydymą, tiek apie jo poveikį. Manau, kad svarbu būti ne tik geru chirurgu, bet ir remtis mokslinių tyrimų duomenimis, klinikine patirtimi ir atjauta“, – apie darbo principus pasakojo KUL Ginekologijos centro vadovas dr. Artūras Dobilas, vienintelis Baltijos šalyse akušeris-ginekologas, įgijęs Europos onkoginekologų draugijos ir Švedijos onkoginekologijos išplėstinę specializaciją. Dešimtmetį dirbęs Lundo ir Malmės universitetinėse ligoninėse gydytojas į KUL grįžo siekdamas, kad pažangiausi gydymo metodai ir tarptautinė patirtis būtų prieinama Vakarų Lietuvos moterims, sergančioms onkologinėmis ligomis.

Įsteigus KUL kraujo vėžio gydymas čia pakilo į dar aukštesnį lygį – ligoninė tapo specializuotos onkologinės pagalbos žemėlapio dalimi.

Pasak Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovo Alvydo Česo, bendradarbiavimas su ligoninėje veikiančiu Medicininės genetikos centru suteikė galimybę taikyti molekulinius ir patologinius tyrimus, kurie leidžia itin tiksliai nustatyti ligos pobūdį ir parinkti efektyviausią gydymo strategiją.

„Pagalba piktybinėmis kraujo ligomis sergantiems žmonėms gavo dar vieną impulsą – galimybę taikyti naujausius gydymo metodus: didelės dozės chemoterapiją, monokloninių antikūnų terapiją. Artimiausiu metu planuojame pradėti ir periferinių kamieninių ląstelių transplantacijas. Svarbiausia, kad turime aiškią viziją, – kuriame naują infrastruktūrą ir ruošiame specializuotą skyrių pacientams, kurių imuninė sistema yra nuslopinta“, – pažymi A.Česas.

Lygiagrečiai stiprinama ir mokslo bazė. KUL Medicininės genetikos centro vadovės prof. dr. Jūratės Gruodės teigimu, KUL veikiantis biobankas saugo kraujo, audinių, ląstelių ir kitų biologinių mėginių rinkinius, kuriais naudojasi mokslininkai ir klinikiniai tyrėjai kurdami naujus diagnostikos bei gydymo metodus.

KUL žengė reikšmingą žingsnį gerindama prostatos vėžio diagnostiką – pradėjo taikyti robotizuotas biopsijas magnetinio rezonanso (MRT) kontrolėje.

„Naujoji sistema leidžia pasiekti net ir pačias sudėtingiausias prostatos vietas – viršūnę, kraštus ar tranzitorinę zoną, kur dažnai slepiasi įprastais būdais nepasiekiami augliai. Be to, ši inovacija reikšmingai sumažino pakartotinių intervencijų ir procedūrų komplikacijų riziką. Galime MRT vaizde aiškiai matyti įtartinus židinius ir pasitelkę robotizuotą sistemą tiksliai iš jų paimti mėginį. Tai smarkiai padidino diagnostikos tikslumą ir pacientų saugumą“, – sako KUL Vaizdinės diagnostikos centro vadovas Artūras Čiuvašovas.

Vienas ryškiausių sveikatos reformos rezultatų KUL – sustiprinta pagalba smegenų insultą patyrusiems pacientams. Sujungus dviejų ligoninių neurologų komandą į vieną per pastaruosius metus trombektomijų – invazinių procedūrų, kai krešulys pašalinamas iš kraujagyslės, skaičius išaugo net 30 proc., nors insultų skaičius išliko toks pat. Efektyvi pagalba dažniausiai padeda pacientui sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

„Klaipėdos universiteto ligoninė tapo vienu svarbiausių Vakarų Lietuvos kompetencijos centrų, užtikrinančių, kad smegenų insultą patyrusiems pacientams laiku būtų suteikta moderni, gyvybę gelbėjanti pagalba“, – akcentavo KUL Neurologijos klinikos vadovė prof. dr. Lina Malcienė.

Gydant širdies ir kraujagyslių ligas KUL suformuotos stiprios gydytojų komandos, sujungiančios kardiologijos, kardiochirurgijos ir intervencinės kardiologijos specialistų patirtį, todėl Vakarų Lietuvos pacientai gauna visapusišką modernią pagalbą vienoje vietoje.

„Nuolat tobulėjame ir plečiame paslaugų spektrą, specializuojamės naujose srityse. Kardiologijos klinikoje pradėjo dirbti gydytoja, kurios specializacija – nėščiųjų kardiologija. Naujai suformuotas Širdies funkcijų ir vaizdinių tyrimų centras, kuriam vadovauja dr. Ieva Kažukauskienė. Jame atliekama širdies echoskopija, širdies magnetinio rezonanso tomografija, funkciniai ir kitokie širdies tyrimai“, – pasakojo klinikos vadovas Andrej Pileckij.

Širdies aritmijų centre, kuriam vadovauja dr. Jonas Jarašūnas, intervenciniu būdu gydomos širdies aritmijos ir implanuojami elektriniai širdies prietaisai.

„Pas mus atvyksta pacientai kone iš visos Lietuvos – paslaugų poreikis yra didžiulis, todėl centre planuojame įrengti kelias naujas operacines“, – užsiminė Kardiologijos klinikos vadovas.

KUL Intervencinės kardiologijos centras – tai vienintelė vieta, kur Vakarų Lietuvos gyventojams teikiamos invazinės kardiologijos paslaugos.

„Mūsų intervencinių kardiologų komanda visą parą užtikrina skubiąją pagalbą ištikus miokardo infarktui ar galvos smegenų insultui. Taip pat teikiame planinę pagalbą – paslaugas, kurių daugumą sudaro širdies vainikinių arterijų angiografijos ir širdies kraujagyslių intervencijos – stentavimo procedūros. Tokių planinių paslaugų pacientams dažniausiai tenka luktelėti vos 2–3 savaites“, – sako šio centro vadovas dr. Povilas Budrys.

Pasak jo, šiais metais centre pradėtos taikyti dvi naujos intervencinės procedūros. Viena jų – tai kairiojo prieširdžio ausytės uždarymas specialiu uždarikliu. Jis sumažina galvos smegenų insulto riziką pacientams, kurie dėl didelės kraujavimo rizikos negali vartoti antikoaguliantų – kraujo krešumo sistemą slopinančių vaistų.

Kita procedūra – tai dviburio širdies vožtuvo nesandarumo perkateterinis gydymas naudojant specialias kabutes, kurios gerokai sumažina vožtuvo nesandarumą. Ši intervencija atliekama pacientams, kuriems dėl itin didelės rizikos negalima atlikti atviros širdies operacijos.

KUL įkūrus Miego centrą gerokai padidėjo obstrukcinės miego apnėjos (OMA) tyrimo prieinamumas Vakarų Lietuvos regione.

„Tenka girdėti, kad kitose sveikatos priežiūros įstaigose eilės šiam tyrimui siekia ir porą metų. Pas mus miego ištyrimo – polisomnografijos – palaukti reikia maždaug 4 mėnesius, tad gana dažnai pacientai šiam tyrimui į KUL atvyksta iš Vilniaus ar kitų miestų. Darnus Miego centro komandos darbas kuria vertę ne tik mūsų regione, bet ir visoje šalyje“, – neabejojo Pulmonologijos centro vadovė gydytoja Violeta Palaimienė.

Pasak jos, OMA – sunkus miego sutrikimas. Ilgiau nei 10 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai lemia deguonies trūkumą, kuris ypač pavojingas smegenims ir daro neigiamą poveikį visoms organizmo sistemoms. Kadangi ši liga dažnai susijusi su nutukimu, Miego centro medikų komandoje dirba ir dietologas, kuris pacientams individualiai teikia mitybos rekomendacijas.

„Mūsų stiprybė – tai gebėjimas pacientui pasiūlyti visą paslaugų spektrą vienoje vietoje: nuo diagnostikos iki reabilitacijos. Toks kompleksiškumas iki šiol buvo prieinamas tik didžiuosiuose šalies centruose“, – sako KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovas Valdas Bernotas.

Ligoninėje formuojama stipri surdologijos kryptis, leidžianti užtikrinti visapusišką pagalbą pacientams, turintiems klausos sutrikimų. KUL pirmą kartą Vakarų Lietuvoje pradėtas taikyti pažangus stabilios būklės klausos sukeltų potencialų (ASSR) tyrimas.

Ši technologija leidžia itin tiksliai nustatyti klausos sutrikimus net kūdikiams. Šeimoms nebereikia vykti į kitus miestus – aukščiausio lygio klausos diagnostika dabar prieinama Klaipėdoje.

Ligoninėje atliekamas visas šiuolaikinės otorinolaringologijos operacijų spektras – nuo endoskopinių sinusų, otochirurginių ir endolaringinių procedūrų iki galvos bei kaklo onkologijos atvejų.

Kai kurios technologijos čia pritaikytos pirmą kartą šalyje: būtent šiame skyriuje pirmąsyk atlikta stapedoplastikos operacija taikant mėlynąjį lazerį, o šaltosios plazmos koabliacijos metodas, taikomas tonzilių ir adenoidų operacijoms, Klaipėdoje turi ilgametes tradicijas.

KUL pirmoji Vakarų Lietuvoje įdiegė balso ištyrimo metodiką – fonetografiją.

Artimiausiu metu planuojama įdiegti CO2 lazerį ir navigacines chirurgijos sistemas, kurios dar labiau išplės galimybes atlikti minimaliai invazines, preciziškas operacijas, sutrumpinant gijimo laiką ir užtikrinant dar didesnį saugumą pacientui.

KUL įkurtas Bariatrijos centras, kuris pacientams, sergantiems nutukimu, užtikrina visapusišką ir koordinuotą pagalbą vienoje vietoje – nuo pirmos konsultacijos iki pooperacinės stebėsenos.

Sistema paremta atvejo vadyba – suplanuojamas vizitų eiliškumas, organizuojamos endokrinologo, gastroenterologo, dietologo ir psichologo konsultacijos, rūpinamasi, kad būtų atlikti visi reikalingi tyrimai, ir užtikrinamas priežiūra po operacijos. Taip pacientas visą gydymo procesą įveikia sklandžiai, nesiblaškydamas tarp skirtingų gydymo įstaigų, sutaupydamas laiko.

„Siekiame, kad žmogui, kuris kreipiasi dėl nutukimo, nuo pirmos konsultacijos iki pasveikimo viskas vyktų aiškiai, koordinuotai ir profesionaliai“, – sako KUL Chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Venclauskas.

Pasak jo, Bariatrijos centro veikla žymi ir požiūrio pokytį – nutukimas nebėra suvokiamas tik kaip estetinė problema. „Tai lėtinė liga, reikalaujanti kompleksinio gydymo ir ilgalaikės priežiūros. Mūsų tikslas – padėti žmogui ne tik numesti svorio, bet ir išmokti gyventi sveikiau“, – pabrėžia profesorius.

„Klaipėdos universiteto ligoninė žengia keliu, kuris keičia Vakarų Lietuvos medicinos veidą. Pokyčiai, kuriuos paskatino reforma, čia virto realiais rezultatais. Ligoninė įsitvirtina kaip regiono kompetencijų branduolys. Tai, kas dar visai neseniai buvo siejama tik su didžiaisiais šalies centrais, šiandien pasiekiama Klaipėdoje: moderni diagnostika, pažangūs chirurginiai metodai, aukščiausios kvalifikacijos specialistų komandos. Didžiuojuosi visų darbu, pasiekimais ir planais. Tai tik pradžia, atverianti Vakarų Lietuvos gyventojams prieinamesnes, kokybiškesnes ir savalaikes moderniausias gydymosi galimybes“, – sako KUL vadovas A.Šimaitis.