„Vykdant biologinės stebėsenos nacionalinę programą, kur kviečiami 19–39 metų amžiaus asmenys cheminių medžiagų plačiam ištyrimui kraujyje ir šlapime, visgi, nesulaukėme tokio atsako, koks buvo planuotas“, – Eltai sakė T. Petrulionienė.
„Būtent dėl žemo atsako tyrimų rezultatai bus pateikiami vėliau, kadangi visa imtis bus tiriama vienu metu“, – akcentavo ji.
NVSPL duomenimis, Panevėžio rajone iš 33 tyrimą atlikti kviestų žmonių atsiliepė tik 2, Alytaus mieste ir rajone iš 18 išsitirti kviestų gyventojų atsiliepė 4, o Šiaulių mieste ir rajone į kvietimą atsakė 5 asmenys iš 54.
Uostamiestyje ir Klaipėdos rajone, kaip nurodo NVSPL, išsitirti buvo pakviesti 73 žmonės, tačiau atvyko tik 7, Kauno mieste ir rajone į kvietimą sureagavo 10 iš 120 asmenų, o Vilniuje išsitirti atvyko 13 iš 303 pakviestųjų.
Vis dėlto, nepaisant itin žemo kviečiamų išsitirti gyventojų aktyvumo lygio, tyrimas bus tęsiamas tol, kol pavyks surinkti maždaug 900 gyventojų duomenis, sako T. Petrulėnienė.
„Nepaisant žemo atsako, esame pasiryžę kviesti tiriamuosius tol, kol bus pasiektas mūsų norimas tikslas – ištirti iki 900 žmonių“, – teigė NVSPL specialistė.
Kaip skelbta anksčiau, liepos pabaigoje Lietuvoje startavo tarptautinis žmogaus biologinės stebėsenos tyrimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti, kokios kenksmingos medžiagos iš aplinkos patenka ir kaupiasi gyventojų organizmuose bei kokią įtaką jos daro žmonių sveikatai.
Atvykę išsitirti žmonės turi užpildyti parengtą anketą apie savo gyvenimo būdą, mitybą, atnešti šlapimo mėginį bei paaukoti kraujo.
Per trejus metus planuota pakviesti išsitirti apie 1,8 tūkst. žmonių.