Tokios naujovės numatytos šiandien Seimo priimtose į LR atmintinų dienų įstatymo pakeitimuose, rašoma Nacionalinio kraujo centro (NKC) pranešime žiniasklaidai.
Didžiausios šalyje kraujo donorystės įstaigos – NKC direktorius Daumantas Gutauskas teigia, jog kraujo donorystės įprasminimas valstybiniu lygmeniu yra itin svarbus žingsnis, nes jis ne tik padės skatinti naujus donorus dovanoti kraujo, bet ir pagerbs didelį, jau esamų donorų indėlį. Taip pat stiprins sveikatos sistemos pajėgumą užtikrinti gyvybiškai svarbias paslaugas visiems šalies gyventojams.
„Pirmiausia noriu padėkoti visiems esamiems kraujo donorams, kurie net ir sunkesnėmis aplinkybėmis neapleidžia šios kilnios veiklos. Vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes, o kraujo atsargos – tai mūsų šalies sveikatos saugumo pagrindas. Kiekviena donorystė reiškia realią pagalbą pacientams, kuriems kraujas reikalingas čia ir dabar – nuo onkologinių ligonių iki nelaimėse sužalotų žmonių.
Įtvirtindami šią dieną kaip atmintiną, mes pagerbiame esamų donorų pasiaukojimą bei siunčiame aiškią žinią visiems potencialiems donorams, kad kraujo donorystė – tai visai valstybei be galo svarbi veikla“, – sako jis.
Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia, kad imtis žingsnio įtvirtinti birželio 14-ąją kaip Pasaulinę kraujo donorų dieną Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąraše paskatino ne tik siekis didinti visuomenės informuotumą apie kraujo donorystės svarbą, bet ir skatinti solidarumo, pilietiškumo bei bendruomeniškumo vertybes, prisidėti prie svarbių visuomenės sveikatos ir švietimo tikslų įgyvendinimo.
„Galima pasidžiaugti, kad mūsų šalyje jau dabar kraujo donorystei neabejingų gyventojų yra nemažai, o kraujo donorų skaičius kasmet auga.
Kita vertus esu įsitikinusi, kad šios dienos įtvirtinimas atmintinų dienų sąraše yra vertybiškai svarbus žingsnis – jis padės dar labiau ugdyti jaunimo sąmoningumą, skatins pilietinį aktyvumą ir formuos teigiamą požiūrį į donorystę kaip į garbingą ir socialiai atsakingą veiklą“, – sako J. Sejonienė.
Primenama: kraują aukoti gali visi sveiki 18–65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis.
Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.