Kaip atskleidė tarptautinis tyrimas, Lietuvoje raminamuosius ar migdomuosius vaistus labiau yra linkusios vartoti merginos – iš viso 36,2 proc. jų yra bandę šiuos medikamentus. Tuo metu tarp vaikinų tokių buvo 21 proc.
„Kaip mokslininkai, mes matome, kad tai yra ryškiausia Lietuvos rizikos zona – rodiklis dvigubai viršija Europos vidurkį, kuris siekia 14 proc., ir pirmaujame ne pirmąją duomenų rinkimo bangą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorė Aelita Bredelytė.
Profesorė teigė, kad dažniausiai tokie vaistai į vaikų rankas patenka iš jų tėvų ar senelių.
„Jaunuoliai pripažįsta, kad dažniausiai vaistus gauna namuose, iš šeimos narių. Dėl to prevencija turėtų būti daroma ir ta kryptimi, kad tėvai, suaugę artimieji turėtų būti pradedami šviesti apie pavojų dėl receptinių raminamųjų ir migdomųjų vartojimo ankstyvame amžiuje“, – pažymėjo ji.
Pasak A. Bredelytės, raminamųjų vartojimui didelę įtaką daro psichologinė moksleivių savijauta, kuo šie jaučiasi blogiau, tuo pastebimas didesnis medikamentų be recepto vartojimas.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje gerai jaučiasi apie 50 proc. moksleivių, tuo metu Europoje šio rodiklio vidurkis siekia 59 proc. Taip pat pastebėta, kad merginų savijauta šalyje yra žymiai prastesnė nei berniukų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės Ritos Sketerskienės teigimu, Lietuvos savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai yra tinkamai pasiruošę priimti ir suteikti reikiamą psichologinę pagalbą paaugliams, tačiau tuo pasinaudoja retas.
„Mūsų visuomenė, turėdama išankstines tam tikras nuostatas, yra nepasirengusi priimti tų paslaugų ir jeigu vaikai šeimos aplinkoje gauna raminamųjų, tai reiškia, kad tėvų toks supratimas, jog vis dėlto savigyda ir ta vienintelė tabletė gali pagelbėti vaikų psichologinei gerovei“, – komentavo R. Sketerskienė.
Elektroninių cigarečių vartojimas – vienas aukščiausių Europoje
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bent kartą gyvenime yra rūkę 36,3 proc. Lietuvos paauglių, o kasdien tabako gaminius vartojantys teigė 7,4 proc. Panašios tendencijos fiksuotos ir Europos mastu, kur bent kartą rūkiusių paauglių vidurkis siekia 32 proc., o kasdieną – 7,9 proc.
A. Bredelytė pabrėžė, kad tradicinių tabako gaminių rūkymo rodikliai tarp Lietuvos moksleivių mažėja nuo 2015 m., tačiau pastaruoju metu išryškėjo elektroninių cigarečių vartojimas.
Tarptautinio tyrimo duomenimis, bent kartą per savo gyvenimą elektronines cigaretes yra rūkę 51,3 proc. paauglių, o kasdien tą daro 15,2 proc. jų. Taip pat 31 proc. apklaustųjų moksleivių teigė elektronines cigaretes išbandę ankstyvame amžiuje, kai bendras Europos vidurkis siekia 16 proc.
„Trečdalis jaunuolių teigė, kad yra bandę rūkyti elektronines cigaretes iki 13 m. amžiaus ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Mus lenkia tik Estija, Latvija yra po mūsų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bredelytė.
Be to, pastaruoju metu yra pastebimas ir dvigubas nikotino vartojimas, kai jaunuoliai rūko ir įprastas, ir elektronines cigaretes. Tokių paauglių, tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra kiek daugiau nei 14 proc.
Mažėja alkoholio ir kanapių vartojimo rodikliai
Vis dėlto, situacija kiek geresnė žvelgiant į alkoholio ir kanapių vartojimą tarp Lietuvos moksleivių. Pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad kanapes bent kartą yra bandę 11,6 proc. paauglių – tai mažiausias skaičius nuo 2003 m. Taip pat šis rodiklis lenkia ir Europos vidurkį, kuris siekia 12 proc. bent kartą gyvenime kanapes rūkiusių jaunuolių.
Pastaruoju metu šalyje gerėja ir alkoholio vartojimo tendencija. Tyrimas rodo, kad Lietuvoje bent kartą alkoholį vartojo 73,9 proc. paauglių, o tai reiškia, kad rodikliai artėja prie bendro Europos šalių vidurkio (73 proc.).
A. Bredelytė pažymėjo, kad Lietuva taip pat Europos kontekste yra minima kaip teigiamas prevencinių veiklų organizavimo pavyzdys.
„Prevencinės programos taikomos Lietuvoje yra gerai išvystytos, yra pagrįstos mokslo įrodymais, jų dalyvavimo rodikliai yra vieni geresnių Europoje, bet, manoma, kad Lietuvoje prevencija turi būti dar plečiama būtent į skaitmeninių rizikų valdymą“, – nurodė mokslininkė.
NTAKD direktorė Rita Sketerskienė pabrėžė, kad situacija dėl prevencinių programų gerėja ne tik bendrai Lietuvos mastu, bet ir atskirai šalies regionuose.
„Paskutinių dviejų metų progresą ir labai stiprų pokytį matome Vilniaus savivaldybės iniciatyvose, (...) taip pat Kėdainių ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Tai yra nuoseklus darbas, kuris jau yra daromas, ir turi tikslą strateginiuose planuose pati savivaldybė, kad jų teritorijoje gyvenantys mokiniai po penkių ar kelių metų turėtų tam tikrus gyvensenos ypatumus“, – žurnalistams komentavo ji.
2024 m. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrime (angl. ESPAD) dalyvavo daugiau nei 113 tūkst. 15–16 metų amžiaus mokinių iš 37 šalių. Lietuvoje buvo tirti 4 792 moksleiviai, iš jų 50,8 proc. vaikinų ir 49,2 proc. merginų.