Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių visoje Europoje suserga suvalgę listerijos bakterijomis užkrėstą maistą. Dažniausi infekcijos šaltiniai: kiaušiniai, mėsa ir prieš pardavimą paruoštas vartoti maistas.
Šią savaitę paviešinta ataskaita atskleidė, kad pernai Europos Sąjungoje (ES) patvirtintas 3041 žmogaus užsikrėtimas Listeria monocytogenes bakterijomis, o tai atitinka 0,69 atvejo 100 000 gyventojų. Palyginti, su 2023 m. fiksuotas 3,0 proc. padidėjimas ir didžiausias sergamumas nuo 2007 m.
Lietuvoje 2024 m. iš viso užregistruota 17 listeriozės atvejų, sergamumo rodiklis yra žemesnis už ES vidurkį – 0,59 atvejo 100 000 gyventojų.
Kaip anksčiau skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), šiemet Lietuvoje (sausio–gegužės mėn.) buvo užregistruota 13 listeriozės atvejų, iš jų du mirties, tačiau abiem atvejais nebuvo pagrindinė mirties priežastis.
Pernai aukštu sergamumu listerioze išsiskyrė Skandinavijos šalys: Švedijoje – 114 užsikrėtimų, Danijoje – 61. Tai atitinkamai 1,1 ir 1 atvejo 100 000 gyventojų sergamumo rodiklį.
Dokumente nurodoma, kad nors maisto saugos standartai Europoje išlieka aukšti, per maistą plintančios ligos daro poveikį visų amžiaus grupių žmonėms, nors daugelis ligų yra išvengiamos.
Listeriozė: reta, bet pavojinga infekcija
2024 m. listeriozė nulėmė didžiausią hospitalizuotų ir mirusių asmenų skaičių tarp visų ES užregistruotų maisto sukeltų infekcijų. Septynis iš dešimties listerioze užsikrėtusių pacientų reikėjo hospitalizuoti, o vienas iš dvylikos mirė.
Pastaraisiais metais pastebima ligos atvejų skaičiaus didėjimo tendencija gali būti susijusi su keliais veiksniais, įskaitant senėjančią Europos visuomenę, kintančius mitybos įpročius, pavyzdžiui, didėjantį paruoštų vartoti maisto produktų populiarumą, taip pat netinkamą maisto produktų tvarkymą ir laikymą.
Iš anksto paruoštų vartoti maisto produktų užterštumo lygis daugumoje kategorijų išlieka labai žemas: naujausi duomenys apie Listeria monocytogenes rodo, kad visų analizuotų produktų mėginių, kuriuose viršyti Europos Sąjungos (ES) maisto saugos ribiniai dydžiai, dalis svyravo nuo 0 iki 3 proc., o fermentuotos dešros buvo dažniausiai užteršti produktai.
„Nors bakterinė tarša yra reta, Listeria gali sukelti sunkias ligas, todėl tai yra viena iš rimčiausių maisto kilmės grėsmių, kurias stebime“, – sakė ECDC „One health“ ligų skyriaus vadovas Ole Heuer.
„Norint apsaugoti šių ligų pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, pagyvenusius žmones, nėščias moteris ar žmones su nusilpuse imunine sistema, reikalauja griežtos priežiūros, saugios maisto gamybos ir pagrindinių atsargumo priemonių namuose“, – pridūrė jis.
Kitos dažnos per maistą plintančios infekcijos
Nors Listeria bakterijos kelia didžiausią sunkaus susirgimo riziką, Campylobacter ir Salmonella bakterijos tebėra dažniausios per maistą plintančių ligų priežastys Europoje, o paukštiena ir kiaušiniai yra pagrindiniai infekcijų šaltiniai.
Naujausi duomenys gyvulininkystės sektoriuje taip pat rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį žymiai padidėjo Salmonella bakterijomis užsikrėtusių veislinių vištų ir kalakutų skaičius. Šių bakterijų kontrolė maisto grandinėje tebėra būtina siekiant sumažinti žmonių susirgimų skaičių:
„Šiais metais nemažai ES šalių nepavyko pasiekti visų tikslų sumažinti salmonelių kiekį paukštienoje, tik 14 valstybių narių visiškai įvykdė reikalavimus“, – sakė Frankas Verdonckas, EFSA Biologinių pavojų ir gyvūnų sveikatos bei gerovės skyriaus vadovas.
Patobulintos stebėjimo priemonės, pavyzdžiui, viso genomo sekvenavimas, leidžia valdžios institucijoms veiksmingiau nustatyti ir tirti protrūkius, vykdyti koordinuotus veiksmus visoje maisto grandinėje.
Per maistą plintančių ligų nesunku išvengti
Laikantis tinkamų maisto higienos taisyklių virtuvėje, galima žymiai sumažinti užsikrėtimo riziką. Ekspertai išskiria šiuo patarimus:
– Temperatūra šaldytuve turėtų būti 5 °C arba žemesnė;
– Maisto produktus reikia suvartoti iki galiojimo pabaigos datos;
– Maistas, ypač mėsa ir paukštiena, turi būti kruopščiai išvirtas;
– Rankos, peiliai ir paviršiai po žalios mėsos tvarkymo privalo būti nuplauti;
– Paruoštą vartoti maistą būtin laikyti atskirai nuo žalios mėsos.
NVSC dėl listeriozės yra pateikusi specialias rekomendacijas rizikos grupės asmenims (naujagimiams, nėščiosioms, asmenims su nusilpusia imunine sistema, 65 metų ir vyresniems asmenims):
– Venkite minkštųjų sūrių (pvz., fetos, Brie, Camembert, pelėsinių ir kt.);
– Nevalgykite prekybos tinklų kulinarijos gaminių, taip pat dešrainių, mėsainių ir pan.;
– Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą pakaitinkite;
– Venkite bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypač paštetų;
– Venkite šaltai rūkytų žuvų, dešrų ir kitų panašių mėsos gaminių.