Biobankai – tai specializuotos biologinių mėginių ir su jais susijusių sveikatos bei jos veiksnių duomenų saugyklos, tampančios moderniosios medicinos pagrindu. Juose kaupiami kraujo, audinių, kitos žmogaus biologinės medžiagos, pavyzdžiui, seilės, šlapimas, DNR, RNR ar kiti mėginiai, ląstelių kultūros ir išsamūs sveikatos įrašai, kurie leidžia mokslininkams ir gydytojams suprasti įvairių ligų kilmę bei jų rizikos veiksnius taip tiksliai, kaip niekada anksčiau.
Lietuvoje šiuo metu veikia septyni biobankai. Šeši iš jų įkurti prie didžiųjų ligoninių – šie biobankai kaupia konkrečiomis ligomis sergančių pacientų mėginius, padeda vykdyti mokslinius tyrimus siekiant kurti geresnius diagnostikos ar gydymo sprendimus. Tačiau tik vienas biobankas Lietuvoje yra populiacinis – įsikūręs Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Jo užduotis – surinkti reprezentatyvius Lietuvos gyventojų biologinius mėginius ir sveikatos duomenis, leidžiančius tiksliau suprasti, kaip kinta mūsų sveikata ir kokie ankstyvieji požymiai gali įspėti apie ligų riziką, įgalinant personalizuotos medicinos taikymą populiacijos lygiu.
Kaip surinkti duomenys prisideda prie personalizuotos medicinos?
Kalbant apie personalizuotą mediciną Lietuvoje – populiacinis biobankas yra vienas iš kritinių instrumentų norint įgalinti pažangiausių medicinos žinių bei personalizuotos medicinos principų taikymą klinikinėje praktikoje. Visų pirma, personalizuotos medicinos tikslas – laiku pastebėti ligą ar jos atsiradimo rizikas, užkirsti jai kelią ir gydyti pacientą kuo tiksliau ir individualiau, siekiant pritaikyti patį efektyviausią gydymą. Tam labai svarbu ne tik turėti išsamius duomenis apie konkretų pacientą, bet ir visą šalies populiaciją bei atskiras jos kartas.
Biobankų reikšmė šiuolaikinėje medicinoje sparčiai auga, tačiau tikrasis jų potencialas atsiskleidžia tada, kai kartu su biologiniais mėginiais nuosekliai ir per ilgą laiką kaupiama išsami, kokybiškai dokumentuota su sveikata susijusi informacija. Svarbūs ne tik valstybiniuose, ligoninių, poliklinikų registruose, e.sveikatos sistemoje esantys duomenys, bet ir pačių pacientų pateikiami atsakymai į klausimynus, kuriuose atsispindi jų gyvenimo būdas, įpročiai, savijauta ir kita informacija, kuri dažnai būna niekur kitur neužfiksuota, tačiau yra svarbi siekiant suprasti priežastis ir patikimai prognozuoti tikėtiną sveikatos būklę taikant vienus ar kitus sprendimus. Toks duomenų integralumas leidžia daug tiksliau suprasti ligų kilmę, paveldimumą, sveikatos rizikos veiksnius ir visuomenės sveikatos dinamiką.
Asmeninių duomenų identifikuoti negalima
Kuriant pirmąjį Lietuvoje populiacinį biobanką duomenų apsauga buvo vienas iš svarbiausių iššūkių. Į tai su programuotojais, informacinių technologijų, duomenų apsaugos specialistais ir teisininkais investavome daug pastangų ir dėmesio, siekiant užtikrinti dalyvių duomenų apsaugos gerųjų praktikų įdiegimą ir atsakingą jų administravimą. Tam, kad galėtume tai užtikrinti, yra įdiegta visa technologinių sprendimų ir procesų infrastruktūra, kuri garantuoja biobanko dalyvių duomenų apsaugą bei konfidencialumą visuose biologinių mėginių tvarkymo, saugojimo bei tyrimų vykdymo žingsniuose.
Tiesa, prieš tai dalyvis turi užsiregistruoti ir susikurti paskyrą internetiniame puslapyje: https://biobankas.mf.vu.lt/.
Tai mums leidžia duomenis pseudoanonimizuoti nuo pat pirmų dalyvavimo biobanke žingsnių, saugiai nukreipiant asmenį galinčią identifikuoti informaciją į padidintos apsaugos duomenų bazes su griežtai kontroliuojama prieiga.
Tiek biobanko darbuotojai, tiek tyrėjai, įstatymų numatyta tvarka gavę prieigą prie biobanke saugomų mėginių ir duomenų skirtų moksliniams tyrimams, dirba tik su pseudoanonimizuota informacija. Prie konkretų asmenį galinčios identifikuoti informacijos prieiti gali tik įgalioti biobanko darbuotojai nustatyta tvarka, kiekvieną tokią prieigą automatiškai fiksuojant.
Be to, asmeninės informacijos atskleidimas dalyviui ar jo gydančiam gydytojui (esant biobanko dalyvio sutikimui) galimas tik esant įstatymuose numatytiems būtiniems atvejams (kuomet tyrimų metu nustatoma reikšminga sveikatos informacija) arba pagal bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, biobanko dalyviui kreipiantis į biobanką su prašymu. Taikomų apsaugos priemonių visuma užtikrina, kad saugomi duomenys ir tyrimų rezultatai nebūtų panaudojami neleistinam asmenų atsekamumui ir identifikavimui.
Biobanko veikla grindžiama dalyvių raštišku informuoto biobanko dalyvio sutikimu, nes tik jį pasirašius biobankas gauna teisę paimti dalyvio biologinius mėginius, kaupti ir saugoti susijusią sveikatos ir jos veiksnių informaciją. Puikiai suvokiame atsakomybę ir kiekvieno biobanko dalyvio suteikiamą pasitikėjimo kreditą bei indėlį kuriant ir diegiant personalizuotos medicinos sprendimus Lietuvoje, kuriuos labai vertiname ir atsakingai saugome bei tvarkome.
Susidarius didesnėms grupėms – kraujo atvažiuoja paimti į vietą
Prisijungti prie populiacinio biobanko yra paprasta: užsiregistravus puslapyje, kiekvienas dalyvis savo paskyroje ras klausimyną, kurį galės užpildyti jam patogiu metu, ir informaciją, kur galima atvykti duoti kraujo Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, o artimiausiu metu – ir Klaipėdoje. Taip pat, susidarius didesnei žmonių grupei, biobanko specialistai gali atvykti į biurą ar kitą patogią vietą ir paimti mėginius sutartu laiku.
Nuo pirmojo populiacinio biobanko Lietuvoje veiklos pradžios populiaciniame biobanke jau yra užsiregistravę daugiau nei 1600 dalyvių. Artimiausias išsikeltas tikslas yra surinkti bent 10 000 Lietuvos gyventojų duomenų.
Šis skaičius yra būtinas pritraukiant tarptautinius partnerius didelės apimties moksliniams tyrimams, kurių pagrindu galima kurti personalizuotą populiacinę mediciną Lietuvoje. Peržengus pirmąjį slenkstį, ateityje stengsimės surinkti 100 000 ar 200 000 Lietuvos gyventojų duomenų, sukuriant itin solidų pagrindą ne tik Lietuvos medicinai, bet ir mūsų šalies konkurencingumui bei patrauklumui vystyti pasaulinio lygio medicinos inovacijas ir Lietuvoje.
Lietuvos populiacinio biobanko veiklos pradžią parėmė Ateities medicinos fondas.