Nuo sausio – pokyčiai: kokius tyrimus šeimos gydytojas skirs nemokamai ir nauji kompensuojamieji vaistai 50-60 metų žmonės jau gali sutaupyti apie 100 eurų

Nuo 2026 m. sausio 1 dienos įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtrauktas rekordinis vaistų skaičius, daugiau vaistų grupių ir lygiagrečiai importuojamų vaistų, nei buvo šių metų antrojo pusmečio kainyne. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai leis Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) per pirmąjį kitų metų pusmetį sutaupyti apie pusšešto mln. eurų, kurie galės būti nukreipti pacientams reikiamų vaistų kompensavimui.

Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne, skelbė sveikatos apsaugos ministerija.

Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių.

Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo/trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. krepšelio dydis – 59,04 Eur. Nuo kiekvienų metų pradžios kaupiamas kompensuojamųjų vaistų krepšelis skaičiuojamas visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Geriausias būdas patikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje.

Nuo 2026 metų šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų, todėl pacientai greičiau gaus pagalbą, o diagnostikos procesas taps patogesnis ir trumpesnis, nurodo Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

– vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;

– vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;

– skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;

– Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;

– greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;

– mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau.

Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja sugriežtinta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore.

Nuo 2010 m. Lietuvoje galiojanti 8 europinių kvapo vienetų (OUE/m³) ribinė vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į artimiausių užsienio valstybių taikomą praktiką. 2019 m., padaugėjus skundų dėl kvapų ir svarstant kvapo normatyvo griežtinimą, buvo įvertinta užsienio šalių praktika, ekspertiniai tyrimai bei kita turima informacija, siekiant pagrįsti normatyvo atnaujinimą.

Atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje pateikiamus tyrimų duomenis, kvapo poveikis priklauso nuo koncentracijos: <1 OUE/m³ – kvapo sukeltas nepatogumas nematuojamas; 1–10 OUE/m³ – jaučiamas tam tikras nepatogumas; didėjant koncentracijai didėja nepatogumo procentas; 3 OUE/m³ – kvapą jaučia apie 85 proc. gyventojų, poveikis nuo nedidelio iki vidutinio; 5 OUE/m³ – kvapą jaučia 90–95 proc. gyventojų, apie 10 proc. gali patirti dirginimą ir skųstis kvapais. Visuomenėje yra žmonių, jautriau reaguojančių į kvapą, ir tokių, kurie mažiau jautrūs.

Šie pakeitimai taikomi ūkinės veiklos vykdytojams, kurių veiklos metu gali būti išskiriami kvapai į aplinkos orą. NVSC rekomenduoja ūkio subjektams iš anksto įvertinti veiklos technologinius procesus ir kvapų mažinimo priemones, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis įsigaliojus sumažintai kvapo koncentracijos ribinei vertei.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. ūkio subjektai privalės užtikrinti, kad jų veiklos metu (dėl planuojamos ar esamos/vykdomos ūkinės veiklos) į aplinką išskiriami kvapai, gyvenamosios aplinkos ore, neviršytų sumažintos kvapo koncentracijos ribinės vertės – 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Šiuo metu didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė yra 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/m³).

Be to, 2025 metų pabaigoje priimtas sprendimas išplėsti skiepijimą nuo erkinio encefalito ir į programą įtraukti 50–60 metų amžiaus asmenis. Nuo 2024 m. rugsėjo valstybės lėšomis galėjo skiepytis 50–55 metų gyventojai.

Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ši amžiaus grupė pasirinkta remiantis epidemiologiniais duomenimis – būtent tarp 50–60 metų asmenų registruojamas didžiausias sergamumas ir sunkiausios ligos pasekmės.

Tai ekonomiškai aktyvūs gyventojai, todėl susirgimas gali lemti reikšmingų ekonominių nuostolių. Mokslinių tyrimų duomenimis, vidutinis erkinio encefalitu sergančiųjų amžius Lietuvoje siekia apie 55 metus.

Patikimiausią apsaugą nuo erkinio encefalito garantuoja 3 skiepų dozės, tačiau atsižvelgiant į vakcinacijos kainas, skiepijantis savo lėšomis, Lietuvos gyventojams šiuo metu tenka pakloti apie 100 eurų.

Kita svarbus pokytis – nuo 2025 m. gruodžio 9 d. paankstinta skiepijimo nuo pneumokokinės infekcijos amžiaus riba – nemokamai skiepytis gali 65 metų ir vyresni asmenys. Iki tol ši galimybė buvo taikoma 75 metų ir vyresniems gyventojams.