Valstybinės ligonių kasos (VLK) politika į žmones neorientuota
Atvykus į Kėdainius sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, didelė dalis direktorės A. Šakickienės pranešimo buvo skirta finansiniams iššūkiams ir santykiams su Valstybine ligonių kasa. Nors ligoninė stengiasi dirbti efektyviai, kai kurios taisyklės tiesiogiai kenkia veiklos rezultatams. Maža to, daugelis jau girdėjo absurdą, kai kai kurios ligoninės tiesiog stabdo operacijas, nes… išsisėmė VLK pinigai. Šiemet, žmonės, nebesirkit, laukit kitų metų. VLK pinigų daugiau neduoda.
A. Šakickienė atkreipė dėmesį, kad dažnai paslaugų įkainiai nepadengia realių sąnaudų. Į paslaugos kainą neįskaičiuotas pastatų nusidėvėjimas (jei pastatai priklauso savivaldybei, o ne ministerijai), todėl lėšų remontui nuolat trūksta.
Priemokų naikinimą vadina rizikingu sprendimu: tai guls ant pacientų pečių
Antra, minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas nuo sausio 1 d. sukuria „atlyginimų suplojimo“ problemą. Nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei kvalifikuoto personalo (slaugytojų padėjėjų ir kt.), todėl ligoninė priversta kelti algas visiems, kad išlaikytų hierarchiją ir teisingumą. Tačiau paslaugų įkainiai, iš kurių mokami atlyginimai, dažniausiai perskaičiuojami vėluojant – vasarį ar kovą.
„Sausio pirmai dienai aš jau turiu viską susiskaičiavusi, bet finansavimo dar neturiu. Tai sukelia didelę įtampą“, – teigė vadovė.
Susiję straipsniai
Trečia problema – šakinė kolektyvinė sutartis ir atostogų kaupiniai. Ligoninės darbuotojai turi daug nepanaudotų atostogų (kaupinių), kurie finansinėse ataskaitose gula kaip nuostolis. Tuo pat metu šakinė sutartis numato papildomas dienas sveikatinimuisi, savišvietai.
Direktorė siūlo logišką sprendimą: susitarti, kad pirmiausia darbuotojai turėtų išnaudoti sukauptas kasmetines atostogas, o tik tada naudotis papildomomis lengvatomis, nes ilgalaikis neatostogavimas kenkia pačių darbuotojų sveikatai ir darbo kokybei.
Dėl „medicininio turizmo“ nukenčia vietiniai gyventojai
Kėdainių ligoninė susiduria su įdomiu fenomenu, kurį galima pavadinti regioniniu „medicininiu turizmu“. Įstaigai pavyko pritraukti gerų specialistų į Konsultacinę polikliniką, todėl eilės pas gydytojus kuriam laikui sutrumpėjo. Tačiau ši žinia greitai pasklido per Išankstinę pacientų registracijos (IPR) sistemą.
„Mes turime 12 proc. ligonių iš kitų rajonų. Atvažiuoja iš Panevėžio, Pasvalio, Joniškio, Radviliškio, ypač pas traumatologus. Mes negalime jų stabdyti, nes jie registruojasi per bendrą sistemą. Dėl to kėdainiečiai vėl priversti laukti eilėse“, – paradoksalią situaciją nupasakojo A. Šakickienė.
Nors ligoninė viršijo sutartinius įsipareigojimus 1,5 mln. eurų, tai rodo, kad srautai yra nevaldomi ir iškreipia paslaugų prieinamumą vietos bendruomenei. Tai signalizuoja apie netolygų paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje – jei viename regione trūksta paslaugų, pacientai užplūsta tą įstaigą, kuri dirba efektyviai, taip ją „užkimšdami“.
Psichiatrijos stacionaro likimas: būti ar nebūti?
Vienas iš atvirų klausimų ministerijai – Kėdainių psichiatrijos stacionaro ateitis. Šiuo metu skyrius uždarytas, licencija sustabdyta, vyksta tik griovimo darbai. Ligoninės vadovybė nori žinoti aiškią valstybės viziją: ar regionuose reikalingi psichiatrijos stacionarai, ar viskas bus koncentruojama didžiuosiuose centruose?
Poreikis yra akivaizdus. Kėdainių ligoninės priėmimo skyrius nuolat susiduria su agresyviais, psichozės ištiktais ar suicidinių minčių turinčiais pacientais. Dažnai jie išvežami į Kauną, bet netrukus grąžinami atgal, nes ten trūksta vietų arba nusprendžiama, kad problema „socialinė“, o ne medicininė.
„Mes samdome psichiatrą vien tam, kad jis sužiūrėtų vaistus stacionare esantiems ligoniams, nes problemų su psichine sveikata daugėja. Jei valstybės vizija yra centralizacija, mes nedarysime investicijų. Bet jei stacionarų reikia – mums reikia pagalbos juos atgaivinti“, – ministrei atvirai pasakė Kėdainių ligoninės direktorė.
Kaip centralizacija sugadino krūties vėžio prevencinę programą
Dar viena iliustracija, kaip centralizacija kartais pakiša koją, – krūties vėžio prevencinė programa. Anksčiau registraciją mamografijai vykdė pati ligoninė ar pirminės sveikatos priežiūros centrai, ir moterų atvykimas buvo beveik šimtaprocentinis. Dabar registracija perleista Kauno klinikų koordinavimo centrui, kuris siunčia laiškus.
Rezultatas liūdnas: užregistruojama 25 moterys, atvyksta – trys. Įranga stovi, radiologai, kurių tokiam darbui reikia dviejų, laukia pacientų ir… nesulaukia.
„Kauno klinikos sako – registruokit tada 50 moterų, gal atvyks pusė. Bet tai yra neefektyvu. Mes prašome leisti mums patiems administruoti bent dalį registracijų, užpildyti tarpus, paskambinti moterims iš vakaro. Dabar sistema neleidžia mums to daryti“, – apgailestavo A. Šakickienė. Tai puikus pavyzdys, kai norint gero, bet neatsižvelgiant į realybę, sugriaunamas veikiantis mechanizmas.
Sąnarių protezavimo paslaugos neteikiamos, nes liepia patiems pirkti protezus
Kėdainių ligoninė yra vienintelė regiono ligoninė, neturinti sąnarių protezavimo paslaugos, nors turi puikius traumatologus ir atnaujintas operacines. Priežastis – senas reikalavimas: norint gauti finansavimą iš Ligonių kasų, įstaiga pirmiausia turi atlikti 60 operacijų savo ar pacientų lėšomis.
„Gydytojai moka, įranga yra, poreikis milžiniškas, bet turime tą barjerą. 60 protezų turime nusipirkti patys arba prašyti pacientų. Tai stabdo paslaugos atsiradimą“, – pabrėžė direktorė. Šis reikalavimas, galbūt kažkada buvęs logiškas siekiant užtikrinti kokybę, dabar tapo tiesiogine kliūtimi mažinti eiles ir gerinti paslaugų prieinamumą regione.
Ateities vizija ir energetika
Žvelgdama į ateitį, direktorė A. Šakickienė išreiškė nerimą dėl 2028 metų, kai baigsis dabartinis ES finansavimo periodas. Ligoninė turi didelį ūkį, nuosavą katilinę, 50 proc. elektros poreikio pasigamina pati saulės parke, tačiau pastatų būklė reikalauja milžiniškų investicijų į energetinį efektyvumą.
„Mums jau dabar, kitiems metams, reikia žinoti, kokia bus valstybės investicijų kryptis po 2028-ųjų. Ar bus finansuojama energetika? Nes be to mes negalėsime išlaikyti šių pastatų“, – sakė ji.
Išklausiusi ligoninės vadovės pranešimą, SAM ministrė Marija Jakubauskienė neslėpė susižavėjimo Kėdainių medikų bendruomenės požiūriu. Ministrė pabrėžė, kad tai ne pirmas jos vizitas į regionus, tačiau Kėdainiai išsiskyrė konstruktyvumu.
„Man palieka labai gerą įspūdį, kaip konstruktyviai ir išmintingai jūs žiūrite į dalykus. Nėra to perteklinio skundimosi, verkšlenimo, dirbtinių problemų sukūrimo ar baksnojimo pirštais. Jūs reflektuojate savo problemas sąžiningai ir garbingai“, – sakė ministrė.
Ji patikino, kad ministerija nėra nusiteikusi bausti ar sunkinti gyvenimą rajono sveikatos priežiūros įstaigoms. Priešingai, tokie atviri pokalbiai padeda identifikuoti sistemos klaidas, kad ir tokias, kaip MRT finansavimo reikalavimas ar mamografijos registracijos trikdžiai.
„Mes išgirdome klausimus, užsirašėme namų darbus. Mums didelė vertė susitikti gyvai, nes tada problemos sprendžiasi žymiai greičiau. Jei galime padėti tiesiogiai paskambinę ir išsiaiškinę – tą ir darysime“, – žadėjo M. Jakubauskienė.
Ministrė taip pat pažadėjo atkreipti dėmesį į specifinius prašymus dėl psichiatrijos stacionaro vizijos bei pasidomėti galimybėmis koreguoti biurokratinius reikalavimus, kurie stabdo paslaugų plėtrą.