Šalies gydymo įstaigos pasirengusios inovacijoms
Jei pagalvotume apie kasdienį žmogaus gyvenimą – visos programėlės, kurias naudojame kasdien yra tik apčiuopiama ir matoma technologijų dalis. Iš tiesų didžiausia vertė slypi infrastruktūroje – duomenų jungtyse, integracijose, saugumą užtikrinančiuose saugikliuose. Tik tada skaitmeniniai sprendimai gali veikti kaip tvari ekosistema.
Aplankęs Santaros klinikas ir susipažinęs su Lietuvos sveikatos sistemos specifika pastebėjau, kad šalies gydymo įstaigos pasirengusios inovacijoms ir aktyviai domisi sprendimais, galinčiais padidinti laboratorijų bei klinikinių procesų efektyvumą.
Puikiai matyti noras suprasti, kaip skaitmeninės priemonės gali padėti taupyti laiką ir resursus. Ypač daug susidomėjimo sulaukė algoritmų ir DI sprendimai, kurie ateityje galėtų padėti tiksliau įvertinti paciento rizikas ar klinikinius rodiklius. Patikimai valdoma skaitmeninė infrastruktūra yra būtina tiek gydytojams, tiek pacientams.
Gydytojo sprendimas visada remiasi duomenimis – nuo širdies ritmo iki laboratorinių rodiklių. Skaitmeninėje sveikatos priežiūroje šie duomenys tampa daugiasluoksniais, o jų kiekis – milžiniškas. Tad, infrastruktūra yra pamatas, leidžiantis susieti visus duomenų taškus ir suteikti gydytojui realiai naudingą informaciją. Svarbų vaidmenį čia atlieka HL7 ir FHIR – sveikatos informacinių sistemų duomenų mainų standartai. Jie padeda skirtingoms ligoninių, klinikų, laboratorijų ar e. sveikatos sistemoms „susikalbėti tarpusavyje“.
Kai visi kalbame ta pačia duomenų kalba, mažėja sudėtingumas ir rizika. Tai yra būtina sąlyga, kad bet kuri ligoninė galėtų saugiai pereiti prie pažangesnių skaitmeninių sprendimų.
Didžiausi iššūkiai sveikatos sistemoms: sena infrastruktūra ir riboti resursai
Dauguma sveikatos sistemų susiduria su problema, kai ilgą laiką naudotos IT sistemos nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, o perėjimas prie naujų technologijų reikalauja didelių investicijų. Tai panašu į perėjimą nuo laidinio telefono prie išmaniojo – tik čia mastas daug didesnis, o sprendimai turi tiesioginę įtaką pacientų sveikatai.
Investicijos yra būtinos, tačiau jos turi būti nuoseklios ir orientuotos į standartizuotą, saugią ateitį. Reaguodama į išaugusias kibernetines rizikas, „Roche“ laikosi vadinamosios Zero Trust (nulinio pasitikėjimo) politikos.
Kiekvieną produktą kuriame laikydamiesi griežčiausių tarptautinių ISO standartų. Pirmenybę teikiame privatumui ir naudojame tik būtinus duomenis. Manome, kad pacientai ir sveikatos priežiūros įstaigos yra vieninteliai savo duomenų savininkai. Mūsų tikslas – suteikti klientams priemones, leidžiančias šiuos duomenis praktiškai panaudoti vertei kurti.
Už duomenų saugumą atsakomybę turi prisiimti visi – nuo technologijų tiekėjų iki medicinos darbuotojų. Tai ne tik IT klausimas. Tai bendruomeninis susitarimas, kaip galime užtikrinti pacientų pasitikėjimą.
Dirbtinis intelektas: nuo rizikų nustatymo iki klinikinių įžvalgų
Žinoma, didelę rolę čia žaidžia ir DI. Jį naudodami galime analizuoti laboratorinius rezultatus, demografinius duomenis ir gyvybinius rodiklius vienoje sistemoje. Tai padeda atrasti sveikatos rizikos modelius, kurie gali būti nematomi žmogaus akiai. Tačiau kiekvienas algoritmas turi būti kliniškai patikrintas – tik tada jis gali būti naudojamas praktikoje. Kitos technologijos, tokios kaip daiktų internetas, taip pat gali būti reikšmingos, tačiau svarbiausia išlieka duomenų kokybė.
Naujos technologijos yra vertingos tik tada, kai pateikiami duomenys yra tikslūs ir patikimi. Sveikatos priežiūroje tai – absoliutus prioritetas.
Nors ateities nuspėti neįmanoma – skaitmeninė infrastruktūra vystysis kartu su stiprėjančia partneryste tarp technologijų kūrėjų, gydymo įstaigų ir reguliavimo institucijų. Tik bendradarbiaudami galime sukurti sistemą, kuri būtų saugi, pažangi ir prieinama pacientui. Technologijos evoliucionuos, tačiau mūsų tikslas išliks tas pats – padėti klinikoms priimti sprendimus, kurie prisidės prie žmonių sveikatos gerinimo.