„Atvažiavo simpatiškas, nuoširdus, paprastas vyras, ir tarp mūsų užsimezgė netikėtas pokalbis:
– Ar jūs ne daktarė?
– Ne, aš užsiimu klinikos komunikacija.
– O gal galėtumėte žemai nusilenkti ir išbučiuoti kelis daktarus – Jurgitą Jokubauskienę (burnos chirurgę), Dalių Matkevičių (veido ir žandikaulių chirurgą) ir Joną Makauską (anesteziologą reanimatologą)?
– Gal ir galėčiau, bet gydytojai į mane keistai pažiūrėtų. Papasakokit, kas nutiko?
– Jie man padovanojo gyvenimą! Ten, kur gyvenu, gydytojai išrašė siuntimą į Žalgirio kliniką dėl, atrodė, visai menkos žaizdelės ant liežuvio. Ramus atvažiavau pas jus, patekau pas gydytoją Jurgitą. Apžiūrėjusi ji labai švelniai užsiminė, kad tai gali būti rimta liga, ir jau ruošėsi rašyti siuntimą į kitą ligoninę. Tada tyliai pasakiau, kad labai noriu dar bent truputį pamatyti, kaip auga mano dukrytė – tuo metu jai buvo tik treji.
Gydytoja paprašė palaukti ir netrukus grįžo su kolega. Daktaras Dalius apžiūrėjo ir trumpai pasakė: „Operuosiu.“
Nuo tos dienos vyras sako gyvenimą skaičiuojantis iš naujo. Buvo ne viena operacija. O prieš kiekvieną narkozę daktaras Jonas pajuokaudavo, kad pacientas taip nori gyventi, jog jį net sunku „užmigdyti“.
– Ar žinote, kad dirbate su nepaprasto profesionalumo ir gerumo žmonėmis? – paklausė jis.
Aš tai žinau. Ir, neabejoju, žino daugybė buvusių bei esamų pacientų.
„Perduokit Daktarams – Jurgitai, Daliui ir Jonui linkėjimus nuo paciento baidarininko Petro ir jo dukrytės, kuriai už 22 dienų sukaks aštuoneri“, – paciento žodžiais istoriją užbaigė Rūta.