„Priežastis labai aiški. Darbo sąlygos Lietuvoje tolygiai blogėjo. Vienintelis klausimas, į kurį turėjau atsakyti, – ar yra vilties, kad gerės, ar tos vilties tiesiog nėra. Pagalvojau, kad kažin ar situacija pagerės, kol būsiu karjeros pike“, – atvirai sako patyręs psichiatras, pabrėždamas, kad Lietuvos medikai vis dar sprendžia tas pačias problemas, kurios vešėjo ir tuomet.
Kaip vienus didžiausių medikų skaudulių Lietuvoje R. Aranauskas įvardija agresyvius pacientus, didelius darbo krūvius ir medikų pečius užgulusią biurokratiją.
Anot psichiatro, situacija keistųsi, jei patys medikai ir profsąjungos neieškotų kompromisų su priimančiais varginančius sprendimus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
M. Jakubauskienė G. Nausėdos pastebėjimus apie sveikatos sistemą laiko ne kritika: „Taikliai diagnozavo“
Konfliktiški pacientai – Lietuvos medikų kasdienybė
Į Norvegiją emigravęs medikas nuotoliu dirba ir Lietuvoje. Jis pripažįsta – ne viskas medikų bendruomenei tik blogėjo. Ženkliai padidėjo gaunamas atlygis. Tačiau R. Aranauskas sako, kad svarbu gerinti ir kitas sąlygas, pavyzdžiui, darbo krūvį.
Susiję straipsniai
„Norvegijoje vienas psichiatras priima keturis pacientus per dieną. Kas neturi resurso ir jėgų, per visą dieną priima du pacientus – nuo to alga nenukenčia. Ir retas kuris tuo piktnaudžiauja – sąmoningumas tikrai aukšto lygio“, – sako pašnekovas.
Medikas prisimena, kad dirbant Lietuvoje kone kasdien tekdavo susidurti su konfliktuojančiais pacientais. „Lietuvoje labai daug konfliktų. Aš Norvegijoje nesu girdėjęs, kad pacientas keltų balsą ant gydytojo. Buvo vienas atvejis – narkomanas abstinencijos būsenos. Bet tada buvo iškviesta policija, o įstaiga priėmė sprendimą to žmogaus daugiau niekada nepriimti. Ir viskas. Tu patriukšmavai – gydysiesi kitur. Tuo metu Lietuvoje daugiau nei pusė, kokie 60 proc., pacientų keldavo konfliktus“, – prisimena psichiatras.
Medikų gerovė atsiliepia pacientams
Anksčiau vienoje didžiausių sostinės poliklinikų dirbusi Kristina Kripaitienė palikusi darbą sveikatos sistemoje liko ja rūpintis ir toliau.
„Negalėjau likti abejinga tam, ką patyriau ir pamačiau. Kad ir kaip įstaiga stengtųsi rūpintis medikų gerove, bet pačioje sveikatos apsaugos sistemoje tam vis dar yra daug kliūčių. Mačiau daug spragų, kurias norisi parodyti ir kartu su medikų bendruomene bei jų darbovietėmis tai spręsti. Mumis besirūpinantys medikai negali būti palikti vieni su juos žalojančia sistema.“, – sako K. Kripaitienė.
Sukūrusi festivalį medikų emocinei gerovei „Medfest“, Kristina dabar imasi ir kitos iniciatyvos – „Emocinės gerovės lyderiai“. Taip siekiama viešinti daugiausiai dėmesio medikų gerovei skiriančias įstaigas ir raginti pasitempti kitas. Kristina Kripaitienė sako, kad sveikatos darbuotojų emocinė sveikata dešimtmečius buvo laikoma nepatogia problema, nurašoma „pašaukimo kainai“.
„Šiandien matome kritinę to pasekmę – sistema laikosi ant perdegusių žmonių pečių. Naujoji „Emocinės gerovės lyderių“ iniciatyva gimė kaip tiesioginis atsakas į šį abejingumą“, – teigia K. Kripaitienė.
„Afidea“ klinikos personalo vadovė Giedrė Teresevičienė pritaria – medikų darbas emociškai yra itin intensyvus, todėl gera atmosfera ir rūpinimasis personalu yra centrinė gydymo įstaigos kultūros ašis.
„Medikų gerovės tema tik dabar pradeda išlipti iš šešėlio. Valstybinėse įstaigose per ilgus metus susiformavo darbo kultūra, kurioje prioritetas buvo sistema, o ne žmogus. Problemos, tokios kaip perdegimas, emocinis nuovargis ar psichologinis saugumas, buvo menkai įvardijamos, nors būtent jos formavo kasdienę realybę. Pokyčių tempas išlieka lėtas, o medikų lūkesčiai – dideli“, – situaciją apibendrina G. Teresevičienė.
Anot pašnekovės, medikų emocinė būklė tiesiogiai atsiliepia pacientų sveikatai.
„Emocinė gerovė lemia ne tik gydytojų komunikaciją, bet ir klinikinius sprendimus – nuovargis mažina dėmesio koncentraciją, lėtina reakcijas, didina klaidų riziką. Tad kai organizacija rūpinasi medikais, ji iš tiesų rūpinasi ir pacientais“, – sako „Afidea“ atstovė.
„Gydytojas neturi būti ir sekretorius“
Tuo metu Ramūnas Aranauskas pabrėžia: Norvegijos sėkmės priežastis – labai gerai išlaikyta pusiausvyra tarp paciento ir mediko teisių. Anot pašnekovo, Lietuvoje pacientas, kaip jautrioji grupė, turi daugiau teisių, nors ant medikų pečių gula ne tik konfliktinės situacijos, darbo krūvio disbalansas, bet ir stringančios elektroninės sistemos, vis didėjantis biurokratinis, o ne tiesioginis darbas.
„Gydytojas turi dirbti savo darbą. Jis neturi atlikti sekretorės darbo. Jeigu ligonių kasos įveda kažkokius reikalavimus, tegul tai daro sekretorius. Jeigu nėra sekretoriams pinigų, tai ligonių kasos lai pačios tai pildo. Dabar ką tik sugalvotum – tas ant gydytojo ir užkraunama.
Tikrai kokie teisininkai, ginantys medikus, turėtų kreiptis į teismą, kad gydytojas negali tinkamai atlikti savo pareigų dėl nuolat stringančių techninių sistemų. Svarbu, kad profsąjungos stipriai ir vieningai kovotų už medikus“, – linki psichiatras.
Medikų gerovei didinti – speciali iniciatyva
Medikų gerovės festivalio sumanytoja Kristina Kripaitienė sako, kad nauja iniciatyva „Emocinės gerovės lyderiai“ galėtų tapti pagrindiniu rodikliu gydytojui renkantis darbovietę. „Vertindami į mus besikreipiančių ir patvirtinimo dėl rūpesčio medikams siekiančių organizacijų paraiškas būsime bekompromisiai.
Analizuosime realų psichologinį darbuotojų saugumą įstaigoje, darbo krūvių valdymą ir vadovų kompetencijas“, – tikina „Medfest“ vadovė. Sveikatos įstaigos, kurios diegia realius pokyčius medikų gerovei didinti, birželio pirmą savaitgalį vyksiančiame „MedFest 2026“ bus įvardytos kaip tikrosios sveikatos sektoriaus lyderės.