„Aš manau, kad iš tikrųjų čia yra du labai svarbūs argumentai. Pirma – Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Antra – mūsų demografinė situacija, kad mes pagal medicinines indikacijas, kaip dabar pasiūlyta, nesuteikiame galimybės“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
„Įgyvendinant šituos siūlymus, kuriuos teikia Sveikatos apsaugos ministerija, mes galėtume sulaukti papildomai beveik 0,5 tūkst. naujai gimstančių mūsų piliečių. Matant dabartinę demografinę įtampą, gimstamumo sumažėjimą (…), čia yra problema. Kiekvienas naujagimis, kuris gali gimti ir kurio medicinos priemonės gali padėti susilaukti tiem, kurie turi sveikatos problemų, mes tikrai turime tuo pasinaudoti ir suteikti tokią galimybę norinčioms gimdyti, auginti (vaikus – ELTA) moterims, kad jos galėtų tai padaryti“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, vasario pabaigoje Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje.
Seimo pavasario sesijoje numatyti ne tik gynybos klausimai: ypatingas dėmesys – demografinei padėčiai
Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį.
Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
