Privati klinika bandė „išmaudyti“ vilnietę? Po vieno skambučio staiga pasikeitė plokštelė – užtilo prašymai susimokėti

Vilnietė Greta Pocienė kovo pradžioje gavo šeimos gydytojo siuntimą oftalmologo konsultacijai ir nuvyko į akių ligų kliniką.

„Manęs buvo paprašyta susimokėti 70 eurų. Paminėjau, kad atvykau su siuntimu ir turiu vizito laiką. Tada išgirdau, kad pritaikyta 50 proc. nuolaida ir turiu už konsultaciją susimokėti 38 eurus“, – pasakojo moteris.

Tačiau ji nenusileido ir priminė, kad registruojantis vizitui e. sveikatoje buvo nurodyta, kad visą konsultacijos kainą padengia Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Pasak G. Pocienės, ji dar išgirdo paaiškinimą, kad susimokėti reikia ne už konsultaciją, o registraciją. Kadangi iki vizito dar buvo valanda, moteris nusprendė paskambinti VLK ir prisiminė, kad registratūros darbuotoja į tokį ketinimą reagavo pašaipiai.

„Paskambinau ligonių kasai, pasakiau klinikos pavadinimą ir gavau patvirtinimą, kad ši paslauga man turi būti suteikta visiškai nemokamai, nes klinika turi sutartį su VLK.

Grįžus atgal, mane aptarnavo kita darbuotoja, kuri vengė toliau plėtoti šią temą ir aiškino, kad čia visai kita paslauga“, – pasakojo G. Pocienė.

Nors ir tvyrojo įtampa, dabar jau niekas neprašė susimokėti už konsultaciją.

„Įsivaizduokite, kas gali nutikti žmogui, jei jis nežino šio dalyko? Ateina su ganėtinai rimta problema ir būna dar truputį apiplėštas“, – sakė G. Pocienė.

Moters paaiškino suprantanti, kad pasitaiko klaidų ir nesusipratimų, bet ją papiktino, kad po incidento niekas net nebandė atsiprašyti.

Ji svarstė, kad klinika galimai piktybiškai naudojasi pacientų žinių trūkumu ir paprašo susimokėti už paslaugas, kurių kaina jau kompensavo valstybė.

Lrytas G. Pocienė tvirtino, kad šio atvejo ji ketina kreiptis ir į institucijas. Moteris paaiškino paskaičiusi daugiau panašių atsiliepimų, o po to kai savo istorija ji pasidalino soc. tinkluose, keli žmonės jai parašė, kad buvo papuolę į panašią situaciją ir, deja, susimokėjo.

Lrytas domėjosi, už kokias sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojai permoka dažniausiai.

VLK turimi duomenys rodo, kad dažniausiai pacientai nepagrįstai apmokestinami teikiant iš PSDF apmokamas vaikų odontologijos, dienos chirurgijos paslaugas, gydytojų specialistų konsultacijas, brangiuosius tyrimus ir tyrimus, priskirtinus šeimos gydytojo kompetencijai.

Kaip nurodė VLK, už ligonių kasos iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientas turi mokėti, tik jei jis:

– neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;

– kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri dėl reikiamos paslaugos nėra sudariusi sutarties su ligonių kasa;

– kreipiasi dėl gydytojo specialisto konsultacijos, bet neturi galiojančio siuntimo, kai jo reikia;

– nori gauti paslaugą ne eilės tvarka (išskyrus būtinąją pagalbą – ji nemokamai turi būti suteikta skubiai);

– kai tyrimus pasirenka pats pacientas, jeigu per konsultaciją gydytojas tyrimų neskiria, siuntimo neišduoda;– pasirenka mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Pavyzdžiui, mokėti tenka už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologines procedūras, akupunktūrą ir manualinę terapiją ir kt.;

– pasirenka brangesnę priemonę (pvz., brangesnį lęšiuką, endoprotezą), nei kompensuoja ligonių kasa. Tokiu atveju pacientas turi sumokėti kainų skirtumą, o ne visą pasirinktos brangesnės priemonės kainą. Gydymo įstaiga privalo suprantamai ir pasirašytinai supažindinti su informacija, kuo pasirinkta priemonė pranašesnė, kodėl ji reikalinga, koks kainų skirtumas ir pan.

„Prieš teikdama mokamą paslaugą gydymo įstaiga privalo suprantamai ir pasirašytinai paaiškinti, už ką, kodėl ir kiek pacientas turi mokėti. Jeigu žmogus pasirenka mokamą paslaugą ar brangesnę priemonę, visa tai turi būti įrašyta ir patvirtinta gydytojo parašu medicinos dokumentuose, nurodant suteiktos mokamos paslaugos pavadinimą ir jos teikimo pagrindą.

Pacientas turi būti informuotas apie savo teisę ir galimybes gauti konkrečią paslaugą nemokamai, jei teikiama paslauga nėra įtraukta į mokamų paslaugų sąrašą. Tik po to pacientas turi pasirašyti sutikimą dėl mokamų paslaugų. Gydymo įstaiga turi išduoti mokėjimą patvirtinantį čekį.

Be to, gydymo įstaigos privalo matomoje vietoje – registratūroje, skelbimų lentoje ir interneto svetainėje – skelbti, kokias gydymo paslaugas apmoka ligonių kasa“, – rašoma Lrytas pateiktame VLK komentare.

Jame pabrėžiama, kad už ligonių kasos PSDF lėšomis apmokamą gydytojo specialisto konsultaciją negali būti prašoma susimokėti (primokėti), jeigu žmogus yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, turi galiojantį siuntimą (kai jo reikia) ir eilės tvarka kreipiasi į gydymo įstaigą – tiek viešąją, tiek privačią, kuri dėl siuntime nurodytos paslaugos turi sutartį su ligonių kasa.

Į gydytojo specialisto konsultaciją, kurią apmoka ligonių kasa, yra įskaičiuoti visi ją teikiant reikalingi tiriamieji ir gydomieji veiksmai.

– Kaip elgtis pacientui, jei jam kilo įtarimas, kad jo nepagrįstai prašoma primokėti už paslaugą?, Lrytas klausė VLK.

– Jeigu pacientui kyla klausimų dėl mokamų paslaugų, svarbu iškart teirautis gydymo įstaigoje – klausti registratūroje, gydančio gydytojo ar administracijos. Jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas galima pasikonsultuoti su ligonių kasos gyventojų aptarnavimo padalinio darbuotojais. Gyventojų konsultavimo kontaktai skelbiami čia.

– Jeigu pacientas jau sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugą ir abejoja apmokestinimo teisėtumu (jo nuomone, nebuvo tinkamai informuotas ar dėl kitų priežasčių), pirmiausia jis turi raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas gydymo įstaigos atsakymas netenkina, pacientas gali kreiptis į ligonių kasą, kartu pateikdamas ir gydymo įstaigos atsakymą.

Visus gyventojų skundus ir paklausimus ligonių kasa išnagrinėja ir apie rezultatus informuoja paklausėjus, paaiškina, kaip atgauti nepagrįstai sumokėtas lėšas, jeigu tai nustatoma. Po kontrolės procedūros gydymo įstaigai nurodoma grąžinti lėšas pacientui.

– Ligonių kasa per mėnesį gauna po kelis skundus ar paklausimus dėl galimai nepagrįstai taikytų mokėjimų. Pernai fiksuoti 48 tokie atvejai. Pagal gautus skundus ar paklausimus ir kontrolės procedūrų metu praėjusiais metais nustatyta apie 400 tūkst. eurų neteisėtų mokėjimų suma. Įprastai gydymo įstaigos pacientams šias lėšas grąžina.