Šis tyrimas rodo, jog klimato kaitos sukeltas karštis iki 2050 m. prie fizinio pasyvumo gali privesti milijonus suaugusiųjų visame pasaulyje. Tai sukeltų šimtus tūkstančių priešlaikinių mirčių bei milijardus JAV dolerių nuostolių dėl darbo našumo sumažėjimo. Ekspertai tai vertina kaip „vieną svarbiausių iššūkių pasaulinei sveikatai“.
Naujausių tyrimų duomenimis, beveik trečdalis suaugusiųjų nesilaiko Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų. Jose numatyta bent 150 minučių vidutinio sudėtingumo fizinė veikla arba 75 minučių intensyvios mankštos per savaitę.
Tačiau, kaip aiškina tyrimo autoriai, fizinis pasyvumas yra „vienas pagrindinių išvengiamų rizikos veiksnių, susijusių su neužkrečiamomis ligomis. Neveiklumas – net 5 procentų visų suaugusiųjų mirčių priežastis“.
Pastebi, kad kitaip suvokiame besikeičiantį sezonų orą: klimato kaitos žala matoma jau dabar
Kiek mus veikia karštis?
Aplinkos temperatūra visame pasaulyje tampa vis reikšmingesniu veiksniu, turinčiu įtakos fizinei apkrovai. Karštis apsunkina kraujotaką ir komplikuoja judėjimą. Tai mažina žmogaus norą ir galimybes mankštintis lauke. Padėtį blogina ir ekstremalūs klimato reiškiniai bei oro kokybė, kurią ekspertai vadina „kritiškai prastėjančia“. Viso to rezultatas? „Žmonės apskritai linkę mažinti savo galimybes saugiai sportuoti, o tai neproporcingai veikia mažas pajamas gaunančius gyventojus, neturinčius tinkamos vėsinimo infrastruktūros“.
Susiję straipsniai
Kas atsitiks?
Prognozės – ne itin optimistiškos. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija vertinimo ataskaitoje numato, jog kiekvienas tolesnis globalinio atšilimo kilimas 0,5 °C augins karščio bei drėgmės intensyvumą, dažnį ir trukmę. Tai tik dar labiau stabdys darbo našumą ir kels riziką sveikatai.
„Jei temperatūra pasaulyje pasieks 2 laipsnių prieaugį lyginant su priešindustrinio laikotarpio (1950–1979m.) vidurkiu, daugiau nei ketvirtadalis populiacijos kasmet patirs dar vienu mėnesiu ilgesnį karščio sukeliamą stresą kūnui“, – aiškina mokslininkai.
Ką nustatė tyrėjai?
Argentinos mokslininkai tyrinėjo fizinio aktyvumo ir klimato kaitos sąveiką pagal 156 šalių duomenis nuo 2002 iki 2022 m. Jų pagrindinis tikslas – suvokti, kaip kylanti temperatūra gali paveikti žmonijos fizinę veiklą iki 2050 m.
Tyrimą atliko remdamiesi apklausomis, kuriose respondentai pateikė duomenis apie savo fizinį aktyvumą ir jo pokytį pagal temperatūros svyravimus. Prognozuojama, jog per metus priešlaikinių mirčių skaičius padidės 470 000 – 700 000, o darbo našumo nuostoliai sieks beveik 4 mlrd. JAV dolerių.
Taip pat numatoma, jog didžiausias fizinės neveiklos didėjimas bus labiausiai pastebimas šiltesniuose regionuose, tokiuose kaip Centrinė Amerika, Karibai, rytinė Užsacharės Afrika ir Pietryčių Azija.
Ką daryti kylant temperatūrai?
Jeigu darosi karšta ir mes esame linkę vis dažniau pasyviai likti namuose, tai gali ne juokais paveikti mūsų sveikatą. Taigi kaip turėtume elgtis?
Akivaizdu, jog negalime užtverti kelio klimato kaitos tendencijoms akimirksniu. Tačiau mokslininkai pataria: „Tyrimų rezultatai rodo būtinybę imtis priemonių siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą nuo kylančios temperatūros.
Pavyzdžiui, privalu projektuoti karščiui pritaikytus miestus. Juose prieinamomis kainomis būtų įrengiamos vėsinamos patalpos, skirtos mankštai. Taip pat būtina teikti aiškius patarimus apie apsaugą nuo ekstremalaus karščio ir informuoti apie šiltnamio efektą keliančių dujų išmetimo žalą“.
Medicinos profesorius bei nacionalinės Italijos ligoninių Vidaus ligų gydytojų asociacijos prezidentas Francesco Dentali pataria: „Būtina integruoti prevencinę strategiją, kuri sudarytų sąlygas kurtis miestams su pavėsinėmis, daugiau medžių ir su šilumai atsparesnėmis medžiagomis. Reikia prieinamų, kondicionuojamų, sportui pritaikytų vietų, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Turi būti mažinamas klimato atšilimą keliančių teršalų išmetimas, kas vis dar išlieka problemos šaknimi“.
Parengta pagal „La Stampa“ inf.