Tarptautinė tyrimų grupė, vadovaujama Kinijos mokslų akademijos mokslininkų, nustatė laiko momentą, kai šis procesas tampa ypač ryškus. Skelbiama, kad 45–55 metų amžiaus žmonių kūno senėjimo trajektorija tampa žymiai statesnė nei ankstesniais dešimtmečiais.
Publikacijoje pažymima, kad mokslininkai remdamiesi su senėjimu susijusių baltymų pokyčiais, kiekvienam audiniui sukūrė specifinius proteominius senėjimo laikrodžius bei apibūdino organų senėjimo lygio trajektorijas.
„Laiko analizė parodė, kad senėjimo lūžis įvyksta apie 50 gyvenimo metus, o kraujagyslės yra vienas iš senėjimo procesams labiausiai jautrių audinių“, – savo tyrimo išvadomis dalijosi Kinijos mokslų akademijos mokslininkai.
Jų teigimu, šie atradimai gali tapti pagrindu sisteminio lygio žmogaus senėjimo supratimui per baltymų prizmę.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonių gyvenimo trukmė, palyginti su daugumos kitų žinduolių, yra gana ilga. Vis dėl to, tai nėra vien tik privalumas. Tyrėjų teigimu, tai turi tam tikrų pasekmių. Viena iš jų – organų funkcionavimo prastėjimas, o dėl to su laiku auga ir lėtinių ligų rizika.
Susiję straipsniai
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonių gyvenimo trukmė, palyginti su daugumos kitų žinduolių, yra gana ilga. Vis dėl to, tai nėra vien tik privalumas. Tyrėjų teigimu, tai turi tam tikrų pasekmių. Viena iš jų – organų funkcionavimo prastėjimas, o dėl to su laiku auga ir lėtinių ligų rizika.
Tyrėjai analizavo, kaip laikui bėgant keičiasi skirtinguose audiniuose esantys baltymai. Jie surinko 76 organų donorų (nuo 14 iki 68 m. amžiaus) audinių mėginius. Visų jų mirties priežastis panaši, jie žuvo dėl atsitiktinės smegenų traumos.
Šie mėginiai apėmė septynias organizmo sistemas: širdies ir kraujagyslių (širdis ir aorta), virškinimo (kepenys, kasa ir žarnynas), imuninę (blužnis ir limfmazgiai), endokrininę (antinksčiai ir baltasis riebalinis audinys), kvėpavimo (plaučiai), odos ir atramos-judėjimo (raumenys). Taip pat buvo paimti ir kraujo mėginiai.
Mokslininkai sudarė šių sistemų baltymų katalogą, atidžiai stebėdami, kaip kito jų kiekis didėjant donorų amžiui. Jie palygino savo išvadas su duomenimis, sukauptais ligų ir su jomis susijusių genų duomenų bazėje, ir nustatė, kad 48 su ligomis susijusių baltymų ekspresija su amžiumi didėjo.
Tai buvo širdies ir kraujagyslių ligos, audinių fibrozė, riebalinė kepenų liga ir su kepenimis susiję navikai.
Mokslininkai išsiaiškino, kad didžiausi pokyčiai įvyko tarp 45 ir 55 gyvenimo metų.
Būtent šiuo laikotarpiu daugelis audinių patiria esminius proteominius pokyčius, o ryškiausi pakitimai įvyksta aortoje, kuri yra labai jautri senėjimo procesams. Reikšmingi pokyčiai taip pat pastebėti kasoje ir blužnyje.
Kiek anksčiau kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad egzistuoja du senėjimo piko taškai. Vienas jų yra apie 44 metus, kitas – apie 60 metus.
Pažymima, kad išsiaiškinus, kaip senėjimas paveiks konkrečias organizmo sistemas konkrečiu laiku, būtų galima sukurti šį procesą palengvinančias medicinines intervencijas.