„Aš pristačiau įstatymo projektą visose frakcijose ir aptariau su frakcijų vadovais, partijų pirmininkais. Socialdemokratų frakcijoje nuotaikos yra pozityvios, Seimo nariai turėjo klausimų. Aš tikiuosi, kad įstatymas bus Seimo narių rankose ir jie galės patobulinti įstatymą pagal savo nuostatas“, – žurnalistams Seime sakė ministrė.
Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimą pasieks Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms.
Ministrės teigimu, priėmus šį įstatymą, papildomai galėtų būti atlikta 700 procedūrų. Kasmet gimusių kūdikių skaičius galėtų padidėti trimis šimtais.
Gimstamumo krizė ir lyčių lygybė: ar vien finansinės paskatos gali pakeisti situaciją?
„Kukliais skaičiavimais galvojame, kad papildomai 700 procedūrų galėtų būti atlikta. Tam reikės maždaug 1,6 mln. eurų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tai yra priimtina finansinė našta biudžetui. Kasmet tikėtumėmės apie 300 naujų gimusių vaikų“, – teigė M. Jakubauskienė.
Projekte numatoma praplėsti valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką. Taip esą siekiama padidinti gimstamumą ir užtikrinti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus.
Susiję straipsniai
Pasak projektą rengusios SAM, gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst. Skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. – 19 tūkst., o 2025 m. – prie 17 tūkst. vaikų.
Tuo metu 15–20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Kaip nurodo ministerija, 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. – 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų.
Taigi siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas.
ELTA primena, kad praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.