Tačiau dalis specialistų skundžiasi, jog Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintose tvarkose nėra labai aiškių, išsamių ir nuoseklių kriterijų, kuriais vadovaujantis paskaičiuojama kiekvienos būsimos sutarties suma. Priešingai, kalbama, kad sutartys sudaromos neskelbiamų derybų metu, tai yra tariantis su VLK vadovybe ne viešai. Tad kas vyksta iš tiesų ir ar institucijos yra prižiūrimos taip, kaip turėtų būti? Ar VLK veiklai nederėtų daugiau skaidrumo dalijant mokesčių mokėtojų suneštas lėšas?
Lryto šaltinių duomenimis, VLK, sudarinėdama sutartis su gydymo įstaigomis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, savo nuožiūra gali koreguoti kitų metų būsimos sutarties sumą (PSDF pinigų dydį, kuris skiriamas kiekvienai konkrečiai įstaigai). Negana to, kai kuriais atvejais organizuojami neformalūs susitikimai su gydymo įstaigų atstovais, po kurių tos sutarčių sumos padidėja. Neoficialiai šie susitikimai vadinami derybomis, tačiau jie nėra vieši. Kas lemia tokius sprendimus ir kas nusprendžia pakeisti sutartinės sumos dydį, lieka neaišku.
Pripažįsta, kad sumos po derybų keičiasi, o viešinti nėra reikalo
Susiję straipsniai
„VLK duomenimis, šiemet dauguma asmens sveikatos priežiūros (ASP) įstaigų sutartis pasirašė iš karto, o 187 prašė derybų už daugiau kaip 252 mln. eurų. Atsižvelgus į ribotas PSDF biudžeto galimybes, VLK negalėjo tenkinti visų pasiūlymų, bet apie pusę prašomos sumos buvo paskirstyta įstaigoms, dėl to nemažai daliai ASP įstaigų po derybų sumos didėjo, pripažįsta VLK Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė
„Sprendimus dėl galimų sutartinių sumų pakeitimų priima speciali derybų komisija, sudaryta VLK direktoriaus įsakymu. Derybos yra protokoluojamos, o protokolai registruojami VLK dokumentų valdymo sistemoje. Teisės aktai nenustato pareigos šių protokolų skelbti viešai, todėl jie nėra viešinami“, – Lrytui aiškino VLK atstovė.
Paklausta, ar egzistuoja oficiali metodika, leidžianti koreguoti sumas po individualių pokalbių, J. Normantienė tikino, kad teisinis reglamentavimas numato ne atskirą individualių pokalbių metodiką, o aiškią derybų procedūrą.
„Gydymo įstaigos gali teikti motyvuotus siūlymus derėtis. Šiemet gyvų susitikimų nebuvo organizuota. Visais atvejais sprendimai priimami komisijoje, įvertinus pateiktus argumentus. VLK viešai skelbia tiek preliminarias, tiek galutines pasirašytas sutartines sumas. Tačiau teisės aktai nenustato pareigos viešai skelbti kiekvieno pakeitimo priežasčių“ – pakartojo J. Normantienė.
Aiškina, kad sutarčių sudarymas vykdomas pagal taisykles
SAM komunikacijos skyriaus vedėja Ramunė Vaičiulytė aiškino, jog sutartinės sutarčių sumos yra planuojamos vadovaujantis aprašais, kuriuose detaliai aprašyta kiekvienos paslaugų grupės sutartinės sumos planavimo eiga, pateiktos skaičiavimo formulės ir panašiai.
Po sutarties projektų pateikimo gydymo įstaigoms gali vykti derybos dėl sutartinių sumų. Jos vykdomos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris numato įstaigų teisę nesutikti su pateiktu projektu ir teikti motyvuotus pasiūlymus derėtis.
„Sutartinės sumos dydis priklauso nuo įstaigos teikiamų paslaugų spektro, paslaugų kiekio ir aptarnaujamų gyventojų skaičiaus. Yra gydymo įstaigų, kurios licencijuotos tik vienai paslaugai ir teikia šias paslaugas arti gyventojų gyvenamosios vietos, ir yra tokių gydymo įstaigų, pavyzdžiui, ligoninių, poliklinikų, kurių paslaugų spektras labai platus“, – kalbėjo R. Vaičiulytė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė aiškino, kad komitetas nuolat svarsto klausimus, susijusius su asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimu, įskaitant ir VLK bei sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl ASP paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sudarymo eigą.
Visgi į klausimus, kaip Seimo sveikatos reikalų komitetas vertina, ar reikalingas aiškesnis reglamentavimas, numatantis, kada ir kokiais atvejais gali būti koreguojamos jau apskaičiuotos sutartinės sumos ir ar komitetas yra inicijavęs ar planuoja inicijuoti parlamentinę kontrolę šiuo klausimu, L. Šukytė-Korsakė atsakė lakoniškai: „Komiteto žiniomis, sprendimai dėl sutartinių sumų pakeitimų nėra priimami vienasmeniškai, juos priima komisija, atsižvelgdama į nustatytus kriterijus ir ASP įstaigų motyvus, o derybų procesas fiksuojamas, todėl abejonėms dėl skaidrumo nėra pagrindo“.
Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas tikino: „Visais atvejais bet kokie privatūs/individualūs nedeklaruoti suinteresuotų asmenų susitikimai su valstybinių institucijų atsakingais asmenimis, korupcijos prevencijos požiūriu gali sudaryti neskaidriai priimamų sprendimų regimybę ir kelia korupcijos rizikas“.
VLK veiklos neaudituoja
Sutartis, apie kurias kalbama, prižiūrėti bei jų sudarymą tikrinti turi Valstybės kontrolė. Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka 2025 m. PSDF ataskaitų rinkinio finansinį auditą, kurio tikslas yra įvertinti duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones. Informacija apie audito metu nustatytus dalykus iki jo pabaigos nėra skelbiama ir viešai nevertinama.
Atsakymuose Lrytas Valstybės kontrolė rašė pastaraisiais metais neatlikusi ir 2026 metų veiklos plane nėra suplanavusi veiklos, atitikties auditų ar kitų vertinimų, kuomet būtų sistemiškai vertinamas VLK sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo ir vykdymo procesas.
Gegužę bus pradedamas auditas „VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veikla ir finansų valdymas“. Jo metu bus vertinama, ar Santaros klinikų veiklos ir finansų valdymas sudaro prielaidas tvariai ir finansiškai subalansuotai veiklai. Šio audito metu bus paliestas ir sutarčių su VLK klausimas. Audito rezultatus planuojama skelbti metų pabaigoje.
Pagal galiojančią tvarką, VLK vidaus auditą turėtų atlikti SAM vidaus audito padalinys, tačiau Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. jis neatliko VLK sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo proceso vidaus audito.