Medikas pasakė atvirai: jauniems gydytojams regionai nėra patrauklūs, ten dirbtų tik už „krūvą pinigų“

Viena iš įstatymo pataisų iniciatorių socialdemokratė Jurgita Šukevičienė teigė pastebinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumą Lietuvoje.

„Pataisų esmė yra didinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų. Diskutavome, norėjome didesnio, bet apsistojome ties pradiniu 20 vietų skaičiumi“, – teigė J. Šukevičienė.

„Čia yra papildomos rezidentūros vietos prie tų, kurios jau yra“, – kalbėdama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pažymėjo Seimo narė.

Ji pabrėžė, kad jaunųjų medikų niekas nesiųstų į regionus priverstinai. Esą tai būtų jų pačių pasirinkimas, galimybė gauti rezidentūros studijų finansavimą mainais už įsipareigojimą atidirbti rajone.

„Nei prievartos, nei sovietinių laikų sistemos aš neįžvelgčiau“, – sakė J. Šukevičienė.

„Viliamės, kad rezidentai sutiks ir rinksis darbą regionuose“, – kalbėjo ji.

Buvusi Lietuvos medicinos studentų atstovybės prezidentė Greta Burinskaitė pripažino, kad niekas nesiginčija, jog regionuose egzistuoja gydytojų trūkumo problema.

„Tačiau man atrodo, kad regioninės politikos nesėkmės, kurias šiuo metu turime, neturėtų būti sprendžiamos mūsų, jaunųjų gydytojų, pasirinkimo laisvės sąskaita.

Siūloma pataisa palieka labai daug neapibrėžtumo. Nors siūloma 20 gydytojų, tačiau pačiame įstatyme mes matome procentus. 15, 20 ir jokio aiškumo, nuo ko tie procentai bus skaičiuojami“, – sakė G. Burinskaitė.

Pasak jos, projekte nėra aiškiai nustatyta ir tai, kad su įsipareigojimu išvykti į regionus atsirasiančios rezidentūros vietos iš tikrųjų bus papildomos.

G. Burinskaitė atkreipė dėmesį, kad regionuose trūksta ne tik medikų, bet ir kitų specialistų. O tai esą rodo, kad reikėtų iš esmės dirbti su mažesnių miestų patrauklumu jaunam žmogui.

G. Burinskaitės teigimu, įvairios gydytojų pritraukimo į regionus priemonės taikomos ir dabar. Pavyzdžiui, trišales sutartis su medikais ir gydymo įstaigomis pasirašo savivaldybės, finansuojančios jaunųjų gydytojų studijas ir išmokančios jiems stipendijas.

„Nėra taip, kad tokia galimybė neegzistuoja, – apie atidirbimą rajone kalbėjo G. Burinskaitė. – Ji galbūt blogiau komunikuojama, gal pačios savivaldybės įdeda mažiau pastangų, kad pasiektų studentą.

Kitas aspektas – galimybė užsiimti medicinos praktika. Universitetinėse ligoninėse rezidentūros metu mes pripratome prie labai gerų sąlygų, puikios technikos ir diagnostikos galimybių. O nuvykus į regioną kartais nėra net paprasčiausio echoskopo.“

Gydytojas Martynas Gedminas svarstė, kad Vyriausybės lygmeniu turėtų būti užduoti konkretūs klausimai. Pavyzdžiui, kokių specialybių medikų trūksta Lietuvos regionuose? Kiek daug?

Kalbant apie regionų lygybę su didmiesčiais, M. Gedminas atkreipė dėmesį, kad atidirbti už studijas įsipareigos gydytojai, kuriems pritrūko balų įstoti į valstybės finansuojamą rezidentūros vietą.

„Jis susigundo: pasirašysiu su rajonu sutartį ir įstosiu į rezidentūrą. Įsivaizduokite, jūs esate rajono gyventojas ir dabar pas jus už 5 metų ateis žmogus, kuris šiaip nebūtų įstojęs į neurologiją. Ar jūs labai norite pas tokį specialistą?

Per 5 metus jis dar ir įsimylės, vaikai atsiras. Kita savivaldybė perpirks tą žmogų ir gausis kažkoks chaosas“, – sakė M. Gedminas.

Pasak jo, per 3–4 metus gydytojų trūkumo problema pasidarys opesnė, tad ir specialistų vertė išaugs.

„Ta savivaldybė, kuri galvoja, kad pas juos ateina medikas, naujų daktarų neieškos, bet kitą savivaldybė perpirks tą gydytoją. Čia yra per sudėtinga problema, kad toks lengvas sprendimas ją išspręstų“, – teigė M. Gedminas.

Jis pastebėjo, kad regiono logistika sudėtinga. Pavyzdžiui, rajonui gali būti nereikalingas gydytojas oftalmologas pilnu etatu, nes jame per mažai pacientų, kad medikui užtektų darbo. Pasak M. Gedmino, gydytojų darbą daug patogiau organizuoti viename dideliame centre.

Jis svarstė, kad sprendimas esamoms rajonų problemoms spręsti turėtų būti paremtas rinkos ekonomikos dėsniais.

„Pavyzdžiui, regionui reikia kardiologo, jis ten būdamas padės išvengti tiek ir tiek ankstyvų mirčių, tai padės sutaupyti tiek ir tiek pinigų, įneš papildomų mokesčių. Tai valstybė galėtų skelbti viešąjį pirkimą, pavyzdžiui, mes norime nusipirkti vieną kardiologą dešimčiai metų.

Pasakysiu atvirai: jauniems gydytojams tie regionai nėra patrauklūs. Bet tu paimi ir kompensuoji. Tu dirbsi mažesniame mieste (...) bet tu turėsi krūvą pinigų.

Per 10 metų tu tikriausiai įleisi šaknis ir tam laikui praėjus iš ten jau nebeišsikelsi“, – sakė M. Gedminas ir pridūrė, kad dabar gydytojai įsipareigoja atidirbti 3 metus, todėl per trumpesnį laiką neprisiriša prie naujos vietos.

2026–2027 m. stojimų laikotarpiu numatytos 405 valstybės finansuojamos medicinos rezidentūros vietos, o tai yra 40 vietų daugiau, lyginant su 2024–2025 m. stojimais, nurodė J. Šukevičienė.

Preliminariai planuojama, kad 2026 m. papildomoms medicinos rezidentūros vietoms reikės 840 tūkst. eurų, taip pat tokios pat sumos prireiktų ir 2027 metams.

Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. truks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų.

Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 m. antrąjį pusmetį daugiausiai gydytojų trūko Šiaulių ir Utenos regionuose – atitinkamai 75 ir 44.