Didžiausią įspūdį jam paliko požiūris į gydymą – dėmesys skiriamas ne tik simptomams, bet ir jų priežasčių paieškai. Toks metodas, reikalaujantis gilių žinių ir praktinės patirties, paskatino jį nuosekliai tobulėti ir siekti, kad pagalba pacientams būtų visapusiška ir pagrįsta ilgalaikiais sprendimais.
– Mantai, jūsų darbe itin svarbios ne tik žinios ir patirtis, bet ir preciziškumas ieškant tikrosios problemos priežasties – tarsi dėliojant sudėtingą dėlionę?
– Taip, darbe labai dažnai tenka susidurti su atvejais, kai paaiškėja, jog skausmo vieta nebūtinai yra problemos šaltinis. Pavyzdžiui, apatinės nugaros dalies skausmas gali būti susijęs su kaklo, galvos ar net pėdų funkcijos sutrikimais.
Susiję straipsniai
Tokiu atveju dirbti vien tik su skaudančia vieta nebūtų efektyvu – būtina žiūrėti plačiau ir ieškoti kitų priežasčių, kurios galėjo sukelti disbalansą.
Dirbant su pacientais taip pat labai svarbu atsisakyti išankstinių prielaidų. Situaciją stengiamės vertinti čia ir dabar, sekti, kur mus veda simptomai ir paciento būklė.
Kartais priežastys būna netikėtos – pavyzdžiui, problemos gali būti susijusios su organizme vykstančiais biocheminiais procesais ar net su ankstyvomis medžiagų apykaitos sutrikimų stadijomis, tokiomis kaip prediabetas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti visiškai nesusiję, tačiau yra priešingai.
– Kokios problemos pacientus dažniausiai atveda į jūsų kabinetą? Ar galima sakyti, kad dalis jų – ištisas valandas leidžiantys prie kompiuterio?
– Dažniausiai pacientai skundžiasi apatinės nugaros dalies, kaklo, pečių, kelių ar klubų skausmais, taip pat galvos skausmais, įskaitant migreną. Gana dažnos ir laikysenos problemos – kartais žmogus pats nejaučia skausmo, bet pastebi pakitusią laikyseną ir ateina pasikonsultuoti.
Taip pat pasitaiko įvairių raumenų įtampų, bendro kūno pervargimo dėl streso, o dalis pacientų kreipiasi po traumų ar operacijų. Iš tiesų, vis daugiau žmonių skundžiasi būtent apatinės nugaros dalies skausmais, ir tai nebėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema.
Dažniausiai į mus kreipiasi pacientai iki 45–50 metų. Sulaukiame ir paauglių, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Tai rodo, kad amžius šiai problemai šiandien nebėra pagrindinis rodiklis.
– Kada žmogui, kenčiančiam nuo apatinės nugaros dalies skausmų, gali pakakti vien kineziterapijos?
– Daugeliu atvejų kineziterapijos tikrai pakanka, tačiau labai svarbus yra nuoseklus ir sistemingas darbas. Pirmiausia įvertiname, ar nėra raumenų silpnumo, laikysenos pokyčių, buvusių traumų ar operacijų, taip pat sąnarių nestabilumo niuansų, kurie galėjo turėti įtakos skausmui atsirasti. Kineziterapijoje svarbiausia ne vien pratimai, bet ir visuma – kaip žmogus juda kasdienybėje, kokius įpročius yra susiformavęs. Dėl šios priežasties didelę darbo dalį sudaro edukacija: aiškiname, kaip kūnas veikia, kas lemia skausmą, ir ką žmogus pats gali keisti. Tai kasdienė mūsų darbo dalis, kuri dažnai yra ne mažiau svarbi nei pats fizinis gydymas.
– Kaip žmonės galėtų padėti patys sau dar iki kreipdamiesi į specialistus?
– Dažniausiai žmonės pas mus ateina jau tada, kai jaučia skausmą, nes iki tol organizmas geba kompensuoti apkrovas ir prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Sveikas kūnas turi stiprius adaptacinius mechanizmus – jis atsistato po krūvio ar traumos. Tačiau kai atsiranda skausmas, tai ženklas, kad šie kompensaciniai mechanizmai jau nebėra pakankami. Mūsų darbas tuomet ir yra padėti kūnui sugrįžti į būseną, kurioje jis vėl galėtų efektyviai prisitaikyti.
Svarbu suprasti ir tai, kad kineziterapija dažnai klaidingai suvokiama tik kaip masažas. Iš tiesų kineziterapeutas daugiausia dirba su raumenų disbalansu, stabilumo stoka, netaisyklingais judėjimo įpročiais bei reabilitacija po traumų ar operacijų, orientuodamasis į ilgalaikį rezultatą. Osteopatai daugiau dėmesio skiria vidinių kūno struktūrų tarpusavio sąsajoms ir jų ryšiui su fiziniais simptomais.
Kai kuriais atvejais būtina ir ortopedo-traumatologo konsultacija, pavyzdžiui, įtariant meniskų ar raiščių plyšimus, lūžius ar ryškius degeneracinius sąnarių pokyčius. Dažniausiai paciento būklę vertina keli specialistai, nes tik taip galima tiksliai nustatyti problemos priežastį. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad vitaminų, mineralų ar kitų medžiagų trūkumas gali paveikti organizmo funkcijas ir pasireikšti fiziniu skausmu, todėl kartais būtini ir papildomi tyrimai bei platesnė analizė.
– Ar dažnai tenka susidurti su uždelstais atvejais? Kada atidėlioti vizito pas specialistus nebegalima?
– Delsimas yra labai dažna problema – žmonės su tais pačiais simptomais gali gyventi ne mėnesiais, o dvejus, penkerius ar net dešimt metų. Jie susigyvena su skausmu, prie jo pripranta ir ima laikyti jį norma. Sudėtingiausia būna tada, kai po ilgo laiko pacientas tikisi, kad problema bus išspręsta per vieną ar du vizitus.
Kita situacija – kai skausmas atsiranda neseniai. Tokie pacientai dažnai jau būna susipažinę su mūsų darbo principu, žino, kaip galime padėti, todėl kreipiasi anksčiau ir sąmoningiau. Tuomet lengviau aiškintis priežastis ir galima greičiau pradėti korekciją.
Yra net tam tikras dėsningumas, kurį galima pritaikyti praktikoje: kuo ilgiau atidėliojama pagalba, tuo ilgesnis tampa atsistatymo kelias. Pavyzdžiui, jei po traumos reabilitacija pradedama po dviejų savaičių, atsigavimas gali trukti apie keturias savaites. Jei uždelsiama keturias savaites – procesas gali užsitęsti iki aštuonių, o, pavėlavus mėnesį, atsistatymo laikas gali užtrukti du mėnesius. Kitaip tariant, laikas čia tiesiogiai veikia rezultatą. Ilgalaikiai skausmai taip pat keičia organizmo fiziologiją – vyksta adaptaciniai, kartais ir degeneraciniai pokyčiai, kurie yra natūrali proceso dalis. Tokiais atvejais visada atvirai paaiškiname situaciją ir pasakome, kokio maksimalaus rezultato galima tikėtis. Tai padeda pacientui realistiškai vertinti tiek procesą, tiek laiką, reikalingą pokyčiams.
– Jūsų klinikoje taikomos įvairios mokslu grįstos metodikos – osteopatija, neuroraumeninis aktyvavimas, „Mulligan“ ar „Maitland“ technikos. Kodėl svarbu turėti tokį platų metodų spektrą ir kaip tai pritaikoma kasdieniame darbe?
– Mes visada vadovaujamės aiškia ištyrimo ir gydymo logika – pirmiausia įvertiname situaciją ir tik tada parenkame tinkamiausias metodikas. Svarbiausia – atsirinkti tai, kas konkrečiu atveju duos realią naudą. Mūsų darbas nėra paremtas mados tendencijomis – visos taikomos metodikos turi būti pagrįstos klinikiniais tyrimais, publikuotais tarptautiniuose moksliniuose straipsniuose. Nuolat sekame naujausius mokslinius duomenis, vertiname jų patikimumą ir rezultatų efektyvumą, o tada atsirenkame tai, kas tinka mūsų pacientams. Ne mažiau svarbi ir specialisto patirtis – gebėjimas konkrečią techniką pritaikyti tinkamu metu. Procesas visada prasideda nuo konsultacijos: surenkame išsamią informaciją apie paciento būklę, atliekamus tyrimus, vertiname simptomus, kada jie pasireiškia ir kas juos palengvina.
Turėdami šią informaciją, atliekame ištyrimą, pradedame gydymą ir stebime, kaip kūnas reaguoja, tuomet koreguojame veiksmus. Kartais tikrosios problemos paieška užtrunka ilgiau, nes kiekvieno žmogaus kūnas yra skirtingas ir gali „maskuoti“ pagrindinę priežastį. Svarbu suprasti ir tai, kad skausmas nėra vien fizinis pojūtis. Ilgainiui jis paveikia visą žmogaus gyvenimo kokybę – mažėja darbingumas, ribojami hobiai, atsiranda nuovargis, dirglumas, mažėja pasitikėjimas savo kūnu. Žmogus ima vengti tam tikrų judesių, įsijungia savotiškas „STOP“ mechanizmas, kuris kartais išlieka net ir tada, kai audiniai jau būna sugiję. Tai gali paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę būseną, todėl pacientui svarbu padėti atkurti pasitikėjimą savo kūnu ir judesiu.
– Kaip pristatytumėte komandą, su kuria kasdien dirbate?
– „Osteomedikos“ klinikoje vadovaujamės principu, kad kiekvieno paciento atvejis yra unikalus, todėl jam turi būti pritaikytas nuoseklus ir detalus biomechaninis, fiziologinis ištyrimas bei skiriamas individualus gydymo planas.
Mūsų komandos nariai edukuoja pacientus, rekomenduoja, su kokiu specialistu pasikonsultuoti, kokius papildomus tyrimus verta atlikti. Tai yra vienas iš mūsų profesionalumą rodančių aspektų – gebėjimas žmogų nukreipti ten, kur jam tuo metu reikia labiausiai. Komanda gana didelė ir įvairi.
Turime vieną suaugusių ortopedą-traumatologą, du osteopatus, dirbančius su suaugusiais, vaikais ir kūdikiais. Likusią komandą sudaro kineziterapeutai ir manualinės terapijos specialistai, dalis jų dirba tiek su suaugusiais, tiek su vaikais. Komandoje taip pat dirba taikomosios kineziologijos specialistas, kuris konsultuoja suaugusius ir vaikus.
Mūsų tikslas – kiek įmanoma padėti išvengti chirurginių intervencijų ar injekcijų, kad kūnas galėtų natūraliai atsistatyti ir sveikti. Žinoma, būna situacijų, kai to išvengti neįmanoma, tačiau visada pirmiausia stengiamės rinktis konservatyvų kelią.
Daugiau informacijos ir registracija: https://osteomedika.lt/