Apie tai, kaip Lietuva atliktų diagnostinį tyrimą dėl Andų atmainos hantaviruso, jei būtų toks poreikis, Lrytas pasiteiravo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL).
„Šiuo metu siųstume mėginius į užsienio laboratoriją“, – paaiškino NVSPL Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Jelena Razmuk.
Tačiau ji nurodė, kad jau užsakyti reagentai, kurie Lietuvos laboratoriją turėtų pasiekti per 2 savaites.
Baiminamasi, kad kartojasi COVID-19 situacija: ramina, kad toks lygis nepasiektas
„Tuomet planuojame pradėti atlikti Andes atmainos diagnostiką mūsų laboratorijoje“, – Lrytas ketvirtadienį raštu pateiktame komentare teigė J. Razmuk.
Keleiviams – 6 savaičių izoliacija
ECDC direktorė Pamela Rendi-Wagner teigė rekomenduojanti, kad visi kruizinio laivo keleiviai karantine turėtų praleisti bent 6 savaites, t. y. iki birželio 21–22 d., priklausomai nuo to, kada jie išsilaipino.
„Rekomenduojame griežtą karantiną visiems besimptomiams keleiviams“, – spaudos konferencijos metu sakė P. Rendi-Wagner.
Susiję straipsniai
Pasak jos, šiuo metu epidemiologams svarbiausi du klausimai.
„Pirma, kaip ir kur keleiviai užsikrėtė. Turime sužinote daugiau apie šio viruso plitimo priežastis ir modelius.
Antra, turime daugiau sužinoti apie patį virusą: jo užkrečiamumą ir ligos eigos pavojingumą. Tai bus padaryta artimiausiomis dienomis ir savaitėmis, panaudojant viruso genomo sekoskaitą“, – sakė P. Rendi-Wagner.
Kada ligonis yra užkrečiamiausias?
Pasak ekspertų, rizika, kad simptomų nejaučiantis žmogus galėtų platinti hantavirusą yra labai maža.
„Užkrečiamumas yra didžiausias pirmąją simptomų pasireiškimo dieną. Taip pat žinome, kad hantaviruso testas gali būti teigiamas dar iki simptomų atsiradimo“, – sakė ECDC užkrečiamųjų ligų specialistas Gianfranco Spiteri.
„Nėra jokių įrodymų, kad viruso perdavimas būtų įvykęs iki simptomų pasireiškimo“, – pridūrė jis.
Tačiau kontaktą su sergančiais turėjusių asmenų izoliavimas yra taikomas kaip visuomenės sveikatos apsaugos priemonė.
„Virusai gali mutuoti, bet nėra jokio pagrindo manyti, kad šis virusas mutavo ir tapo lengviau plintantis. Epidemiologine ir biologine prasme matome, kad virusas „elgiasi“, kaip jam įprasta“, – patikino Andreasas Hoeferis, ECDC mikrobiologijos ir molekulinės epidemiologijos ekspertas.
Neatsekė keleivių
Dar gegužės 5-ąją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė ieškanti žmonių, skridusių reisu iš Šv. Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido nuo hantaviruso vėliau mirusi kruizinio laivo keleivė.
Olandė, kurios vyras taip pat mirė nuo šio viruso, balandžio 24 d. išsilaipino Šv. Elenos saloje, skųsdamasi „virškinimo trakto simptomais“. Skrydžio į Johanesburgą metu moters būklė pablogėjo, o balandžio 26 d. ji mirė.
„Pradėtas tuo reisu skridusių keleivių kontaktų sekimas“, – tuomet teigta PSO pranešime.
Tačiau praėjus daugiau nei savaitei institucijoms nepavyko įvertinti, kokios rizikos kyla dėl šios kelionės.
„Nežinome tikslaus skaičiaus, kiek keleivių turėjo kontaktą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Spiteri.