Tačiau specialistai perspėja, kad toks smalsumas gali baigtis sunkiais sužalojimais.
Turto bankas – įmonė, atsakinga už valstybės nekilnojamojo turto, valstybės įmonių priežiūrą – susiduria su bandymais patekti į laikinai nenaudojamus bei tuščius pastatus. Ekspertai įspėja: kiekvienas toks atvejis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis.
Kiekvieną įsibrovimą vertina kaip grėsmę
Susiję straipsniai
Nors Turto banko prižiūrimuose – laikinai nenaudojamuose objektuose nelaimingų atsitikimų kol kas pavyko išvengti, kiekvienas neteisėtas patekimas į uždarytą pastatą vertinamas itin rimtai.
„Reikia pasidžiaugti, kad nelaimingų įvykių pastatuose, į kuriuos yra apribotas pašalinių asmenų patekimas, nesame fiksavę. Tačiau kiekvieną situaciją, kai įsibraunama į neeksploatuojamą pastatą, vertiname kaip galimą grėsmę sveikatai. Dažnu atveju asmenys į pastatus įsibrauna pavojingu būdu, dėl ko didėja rizika susižeisti. Tokių pastatų viduje pakankamai tamsu, gali pasitaikyti stiklų duženų ar kitų grėsmę galinčių sukelti pastato elementų“, – sako Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorė Modesta Acutė.
Anot jos, nors į tokius objektus patenka ir laikino prieglobsčio ieškantys žmonės, pastaruoju metu daugiausia problemų kelia nuotykių ieškantys jaunuoliai.
„Galima būtų išskirti dvi grupes – piktavaliai, kurie ieško pramogų, ir asmenys, kurie šaltuoju metų laiku ieško, kur prisiglausti. Tačiau pastaruoju metu daugiausia atvejų susiję būtent su piktavaliais, kurie į pastatus braunasi galimai norėdami pademonstruoti savo drąsą prieš bendraamžius, nufilmuoti savo „žygdarbius“, – pasakoja ji.
Pasak M. Acutės, vasarą tokių atvejų pastebima daugiau. „Įsibrovimų į pastatus pasitaiko įvairiu metų laiku, tačiau vasarą, ypač jaunuoliai, turi daugiau laisvo laiko, todėl tokio pobūdžio įsibrovimų būna daugiau.“
Pavojai, kurių paaugliai neįvertina
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Viešųjų ryšių specialistas Tomas Bagdonas sako, kad medikams kasmet tenka vykti į nelaimes, įvykusias apleistuose pastatuose ar kitose nesaugiose vietose.
„Kasmet pasitaiko atvejų, kai greitosios medicinos pagalbos medikai kviečiami į nelaimes, įvykusias apleistuose pastatuose, nebaigtuose statyti objektuose ar įvairiuose inžineriniuose statiniuose. Tokios vietos dažnai atrodo patrauklios smalsumo vedamiems žmonėms, tačiau jos slepia daug nematomų pavojų, kurie gali baigtis itin skaudžiai.“
Pasak T. Bagdono, dažniausiai nelaimės baigiasi sunkiais sužalojimais.
„Iš praktikos matome, kad dažniausiai nelaimės įvyksta dėl kritimų iš aukščio – per supuvusius stogus, nestabilias perdangas ar neaptvertas angas. Žmonės įkrenta į šachtas, rūsius, technines ertmes, kuriose nėra apšvietimo ir saugių praėjimų. Apleistuose pastatuose dažnai būna pavojingai išsikišusių ar surūdijusių metalo konstrukcijų, dužusio stiklo, dėl ko susipjaustoma, o griūvančios sienos ar perdangos gali sužeisti dėl savo masės. Ne mažiau pavojingos ir elektros traumos – ypač tais atvejais, kai į technines patalpas patenkama neteisėtai, nežinant, kad jose vis dar gali būti įtampos“, – vardija specialistas.
Vien užkalti langų neužtenka
Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, Turto bankas nuolat rūpinasi nenaudojamų objektų saugumu – priklausomai nuo situacijos įrengiamos tvoros, užkalami langai, naudojamos vaizdo stebėjimo kameros ar fizinė apsauga.
„Teritorijos ir pastatai, į kuriuos draudžiama patekti pašaliniams, yra aptveriami bei pažymimi ženklais. Jei nėra galimybės pastatų aptverti, užaklinami langai, įrengiami ženklai. Apsaugai pasitelkiamos ir vaizdo stebėjimo kameros, taip pat fizinė apsauga pagal poreikį. Šių priemonių spektras gali būti labai platus, tačiau reikia nepamiršti, kad papildoma apsauga kainuoja valstybės lėšas. Jei nebūtų piktavališkų įsibrovimų į pastatus, tai leistų sutaupyti valstybės lėšų ir sumažintų riziką pašaliniams asmenims susižeisti. Todėl ne tik Turto bankas turi rūpintis pastatų apsauga, bet ir visuomenė neturėtų likti abejinga: tėvai turėtų priminti savo vaikams, kokios linksmybės gali baigtis skaudžiai, o nusikalstamą veiką pastebėję praeiviai neturėtų to ignoruoti ir pranešti apie tai pareigūnams“, – sako M. Acutė.
Apie didesnę riziką vasarą kalba ir Bendrojo pagalbos centro Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Staševskienė.
„Tarp pranešimų pasitaiko atvejų, kai į pavojingas teritorijas patenka vaikai ar paaugliai, dažnai vedami smalsumo ar noro patirti stipresnių įspūdžių. Praktikoje galima pastebėti, kad šiltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, todėl apskritai padaugėja įvairių nelaimingų atsitikimų, taip pat ir susijusių su lankymusi pavojingose vietose“, – teigia ekspertė.
Specialistai sutaria, kad daugumos tokių nelaimių galima išvengti, jei rizikingų pramogų vietoje būtų pasirenkamos saugios veiklos, o apie galimas pasekmes su vaikais ir paaugliais būtų kalbamasi dar prieš prasidedant vasaros atostogoms.
Turto banko atstovė pabrėžia, kad net ir taikant įvairias apsaugos priemones svarbiausia išlieka prevencija – pokalbiai su vaikais ir paaugliais apie grėsmes bei atsakingus laisvalaikio pasirinkimus.
„Vienas neatsakingas veiksmas gali baigtis trauma arba teisiniu procesu dėl svetimo turto suniokojimo. Todėl vertėtų rinktis tokias pramogas, kurios atneštų teigiamas emocijas ir nekeltų rizikos“, – sako M. Acutė.