Pasak ministro, slaugos ligoninėse pacientai turėtų būti gydomi ir slaugomi tiek, kiek to reikia dėl jų sveikatos būklės, o vėliau jų priežiūra turėtų būti tęsiama ilgalaikės priežiūros sistemoje.
„Po operacijų ir kitų dalykų, kad sveikimo procesas vyktų. O paskui (...) ta priežiūra galėtų persikelti į ilgalaikės priežiūros paslaugas“, – trečiadienį žurnalistams teigė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, tokiu modeliu būtų siekiama, kad slaugos įstaigos pirmiausia būtų skirtos žmonėms, kuriems dėl jų sveikatos būklės reikalinga medicininė priežiūra, o ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų pasitelkiamos tuomet, kai tokios intensyvios medicininės slaugos nebereikia.
„Sveikatos kodas“. Kada sąnarių traškėjimas tampa liga?
„Kitu atveju mums nėra prasmės kurti tų paslaugų, jeigu mes jau nematom, kaip kvalifikuota atlikti ir slaugos dalį“, – teigė jis.
Vyriausybė planuoja pateikti pokyčių paketą
L. Kukuraitis teigė, kad slaugos ir globos sistemų sujungimo klausimas Lietuvoje sprendžiamas jau daugelį metų. Pasak ministro, dar ankstesnių Vyriausybių laikais buvo pradėta kalbėti apie šių paslaugų integraciją, o kartu su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Aureliju Veryga buvo parengta šios sistemos koncepcija.
Vis dėlto, anot jo, iki šiol nebuvo priimti visi praktiniam sistemos veikimui reikalingi sprendimai.
Susiję straipsniai
„Esminiai dalykai, tai yra įstatymo parengimas, sutarimai dėl finansavimo schemų, dėl licencijų, kiti dalykai – jie nebuvo padaryti iki šiol“, – sakė L. Kukuraitis.
Ministras teigė, kad šiuo metu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene jau sutarta dėl tolesnių veiksmų.
„Tie sprendimai yra priimti, mudu su ministre Inga Ruginiene juos esam sutarę ir sutarę, kada einam su visu paketu į Seimą, tam, kad nuo 2029 metų jau paslauga veiktų pilna apimtimi“, – teigė jis.
120 dienų limitas galėtų būti trumpinamas
Vienas iš klausimų, kuriuos reikės spręsti pertvarkant sistemą, yra dabar galiojantis iki 120 dienų slaugos paslaugų teikimo laikotarpis.
L. Kukuraitis teigė, kad šis terminas galėtų būti trumpinamas, jei pacientui medicininės slaugos nebereikia, o jo priežiūrą galima užtikrinti kitomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis.
„Tai šičia tikrai 120 dienų nereikia, jisai galėtų trumpėti. (…) Galėtų iki dviejų mėnesių būti ir sutrumpinta“, – sakė ministras.
Pasak jo, konkretus sprendimas dėl slaugos paslaugų trukmės turėtų būti pateiktas kartu su visa sistemos pertvarka.
Slaugytojų trūkumas – vienas pagrindinių iššūkių
TS-LKD savo pasiūlymuose taip pat akcentuoja pagalbos namuose stiprinimą, įskaitant didesnį slaugos specialistų prieinamumą regionuose.
Paklaustas, kaip vertina galimybę rajonuose turėti visą parą budinčius slaugos specialistus, kurie galėtų vykti į pacientų namus, L. Kukuraitis atkreipė dėmesį į esamą slaugytojų trūkumą.
„Slaugytojų mes turim didžiulį poreikį ir didžiulį trūkumą, ir vien dėl to, kad mes jį turim tokį didelį, didelė našta tenka ir mūsų gydytojams atlikti tą darbą, kur galėtų nuimti slaugytojai“, – sakė ministras.
Jo teigimu, pirmiausia reikėtų stiprinti slaugytojų darbą gydymo įstaigose, kad dalį funkcijų būtų galima perduoti slaugos specialistams ir taip mažinti gydytojų darbo krūvį bei trumpinti pacientų eiles.
„Aš prioritetizuočiau taip slaugytojų darbą, kad kiek galim daugiau nuimtumėm nuo gydytojų darbo ir trumpintumėm eiles. Tai čia būtų prioritetas“, – teigė ministras.
Vis dėlto, L. Kukuraičio teigimu, įvairūs paslaugų teikimo modeliai gali būti svarstomi, jei jie padėtų žmonėms reikalingą pagalbą gauti greičiau.
Sieks paspartinti poreikio vertinimą
Ministras taip pat teigė, kad būtina greitinti žmogaus slaugos ir ilgalaikės priežiūros poreikio įvertinimą.
Paklaustas, kaip būtų galima sutrumpinti laiką, kai po išėjimo iš gydymo įstaigos žmogus laukia, kol bus įvertintas jo slaugos ar globos poreikis, L. Kukuraitis teigė, kad tam reikės keisti paslaugų teikimo algoritmą.
„Čia vienas iš dalykų, kurį turim paspartinti, tam, kad privalėtų atlikti slaugos dalis, atliktų. O paskui įsijungtų ilgalaikės priežiūros paslaugos, kurios galėtų būt ir namuose teikiamos, ir ambulatorinės, reiškias, dienos paslaugos, ir jeigu reikia – stacionaras“, – sakė jis.
Anot ministro, svarbiausia, kad skirtingos paslaugos žmogui būtų suteikiamos pagal jo poreikį ir kuo sklandžiau pakeistų viena kitą.
„Kad kiek galim daugiau tų paslaugų prieitų žmonėms, jos būtų pigesnės, lyginant su stacionaru“, – teigė L. Kukuraitis.
ELTA primena, kad trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai pristatė priemonių planą, kuriuo siūlo pertvarkyti ilgalaikės slaugos ir priežiūros sistemą Lietuvoje. Tarp galimų priemonių – į individualius poreikius orientuotų paslaugų užtikrinimas bei pagalbos mechanizmų namuose stiprinimas.