Kartu su Europos Sąjungos (ES) narkotikų agentūra 2026-ųjų pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, 24,2 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotikų. Prieš penkmetį, 2021-aisiais, šis rodiklis siekė gerokai mažiau – 14,1 proc.
„Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ NTAKD direktorė Rita Sketerskienė pastebėjo, kad pastarieji rodikliai rodo itin neigiamą ir nerimą keliančią tendenciją. Vis tik, pasak jos, reikėtų įvertinti ir kitą apklausos klausimą – ar respondentai nurodė vartoję narkotikus per pastaruosius 12 mėnesių. Šiuo atveju, pastebėjo pašnekovė, duomenys nėra pakitę taip drastiškai.
„Jis paaugo nežymiai – nuo 4,5 proc. 2021 m. iki 5,8 proc. šiais metais“, – kalbėjo NTAKD vadovė.
Narkotikų vartojimas Lietuvoje auga: specialistai įspėja apie naują pavojų
Narkotinės medžiagos, kurias lietuviai vartoja dažniausiai, nesiskiria nuo to, kas labiausiai paplitę ir visoje ES.
„Populiariausia narkotinė medžiaga yra kanapės. Lyginant su 2021 m. tyrimų duomenimis, beveik visų tirtų narkotikų paplitimo rodikliai šiek tiek padidėjo“, – aiškino R. Sketerskienė.
Susiję straipsniai
Tiesa, ji pastebėjo dar vieną pavojingą tendenciją – europiniu mastu atsiranda vis daugiau naujų narkotinių medžiagų, kurių poveikis ar pasekmės žmogaus sveikatai yra sunkiai nuspėjamos.
„Narkotinių ir psichotropinių medžiagų rinka sparčiai keičiasi ir Europoje pasirodančių medžiagų įvairovė tampa sunkiai nuspėjama. Šiandien Europoje turime virš tūkstančio naujų psichoaktyvių medžiagų ir tai didina riziką, kad žmonės gali vartoti medžiagas, kurių nesupranta, kad jos yra priskiriamos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagomis, dažnai net to nesuvokdami“, – aiškino ji.
R. Sketerskienės teigimu, augantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra bent susijęs ir su augančiu jų prieinamumu. Juk, pastebėjo pašnekovė, dalis jų yra platinami internetinėje erdvėje.
Klausiama, ką reikėtų daryti, kad prastėjančios tendencijos netaptų ilgalaikėmis, NTAKD vadovė pastebėjo – siekiant užkardyti narkotikų vartojimą ir platinimą, itin svarbus yra visuomenės pilietiškumas.
„Mes turime suprasti, kad šitoje temoje visi turėtų būti aktyvūs. NTAKD labai aktyviai bendradarbiauja su policija ir, konkrečiai, kriminalinės policijos atstovais, taip pat ir muitinės kriminalinės tarnybos atstovais. Valstybės lygmeniu turime ir nuolat veikiančią policijos telefoninę
liniją dėl pranešimų. Tai pačios visuomenės sąmoningumo didinimas [yra svarbus] ir leidžia užkardyti tas veikas, kai yra pranešama.
Paskutiniai veiksmai, kuriuos mes žinome, bendradarbiaujant su Policijos departamentu – būtent kai visuomenė pranešė, tai ir sąlygojo tam tikrų tinklų užkardymą. Tai mūsų iniciatyva ir yra, kad mes, bendradarbiaudami su savivaldybių administracijomis, savivaldybių teritorijoje dirbančiomis įstaigomis, labai džiaugiamės tuo tiek visuomenės, tiek institucijų pilietiškumu. Šitos užkardymo priemonės veikia. Bet ar mes galime tikėtis užkardymo 100 proc.? Turbūt, būtų labai ambicingas tikslas“, – apibendrino R. Sketerskienė.