Medikų ir pacientų organizacijos: keičiant PSDF apmokėjimo tvarką gali ilgėti pacientų eilės

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pacientų ir medikų organizacijų atstovai teigė, kad pacientams turi būti užtikrintas savalaikis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas nepriklausomai nuo to, ar jas teikia viešoji, ar privati gydymo įstaiga.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės, šeimos gydytojos Jurgos Dubienės teigimu, jau dabar daliai pacientų tenka ilgai laukti specialistų konsultacijų, operacijų ar reabilitacijos, todėl pasikeitus viršsutartinių paslaugų apmokėjimui dalis pacientų gali būti nukreipti į viešąjį sektorių.

„Dabar, jeigu pacientai sprendžia klausimą per daugiau įstaigų – tiek privačiose, tiek viešosiose – jie pasiskirsto ir sulaukia eilės, vadinkime, per du ar keturis mėnesius. Kas atsitiks, jeigu žiūrėsime į 2027 metus ir prioritetinėse paslaugose privačiose įstaigose šis variantas žmogui, pacientui užsidarys? Reiškia, kad jam turbūt dvigubai ilgės eilė“, – sakė ji.

Pasak šeimos gydytojos, ypač problemiška situacija gali būti pacientams, kuriems reikalingos kataraktos operacijos, širdies stimuliatorių implantavimas ar sąnarių protezavimas. Ilgėjant eilėms, pacientai ilgiau liktų pirminėje grandyje, o daliai darbingo amžiaus žmonių galėtų tekti ilgiau tęsti nedarbingumą.

„Mano galva, paskui pacientą tie PSD pinigai ir turėtų keliauti. Žmogus turėtų gauti galimybę tiesiog būti pakonsultuotas ir laiku gauti gydymą“, – teigė J. Dubienė.

Tuo metu Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė akcentavo gydymo tęstinumo svarbą lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Ji teigė, kad žmogui turi būti užtikrinta galimybė laiku gauti reikiamą pagalbą nepriklausomai nuo gydymo įstaigos nuosavybės.

„Jei pacientui mediciniškai reikalinga paslauga, jos prieinamumas turi priklausyti ne nuo to, ar įstaiga privati, ar valstybinė, bet nuo konkrečios pagalbos poreikio tuo metu“, – sakė V. Augustinienė.

Ji taip pat pasidalijo savo asmenine patirtimi. Pasak asociacijos vadovės, šių metų pradžioje dėl sveikatos problemų viešojoje sistemoje ji susidūrė su ilgomis eilėmis, todėl pagalbos teko ieškoti privačioje gydymo įstaigoje.

„Jeigu šiuo metu žmogus dar gali rinktis ir, sakykime, mediko paslauga valstybinėje įstaigoje nėra kompensuojama, jis gali nueiti į privačią įstaigą, ir tai kaip tik nukrauna sistemą“, – teigė ji.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė išskyrė šešias, jos vertinimu, galimas planuojamos tvarkos rizikas: ilgesnes eiles, nevienodas sąlygas pacientams, galimą medikų traukimąsi iš PSDF apmokamų paslaugų, nepakankamus viešojo sektoriaus pajėgumus, infrastruktūros trūkumą ir galimas korupcijos rizikas.

„Pirmiausia – eilės ilgės ir natūraliai mažės paslaugų prieinamumas. Jeigu srautai persiskirstys ir dalis pacientų, kurie galėjo gauti paslaugas privačiame sektoriuje, jų nebegaus, jie kreipsis į viešąjį sektorių“, – sakė A. Gerliakienė.

Jos teigimu, vien papildomo finansavimo viešosioms gydymo įstaigoms nepakaks, jei kartu nebus užtikrinta pakankamai medikų, kabinetų, įrangos ir kitų pajėgumų.

„Neužtenka vien kažkiek padidinti finansavimą. (...) Reikia ne tik finansavimo, bet ir medikų komandos, įrangos, kabinetų“, – pabrėžė ji.

Ji taip pat ragino nemažinti esamų PSDF apmokamų paslaugų apimčių, kol viešasis sektorius nėra pasirengęs priimti galimai didesnio pacientų srauto.

„Pirmiausia reikėtų nemažinti esamų apmokamų paslaugų apimčių, kol neparengta reali alternatyva ir viešasis sektorius nėra pasiruošęs priimti visų pacientų padidėjusio srauto“, – sakė A. Gerliakienė.

Medikų ir pacientų organizacijų atstovai taip pat siūlo daugiau finansuoti paslaugas, kurių pacientams tenka laukti ilgiausiai, ir skirti papildomų lėšų specialistams pritraukti į regionus.

„Finansavimą reikėtų pagrįsti aiškiais medicininiais kriterijais: vertinti pagalbos skubumą, ligos sunkumą, laukimo žalą ir gydymo naudą“, – teigė ji.

Valstybinė ligonių kasa savo ruožtu yra nurodžiusi, kad privačios gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su ligonių kasa, ir toliau galės teikti sutartyse numatytas paslaugas PSDF lėšomis apdraustiems pacientams. Tuo metu nuo 2027 metų keičiamas viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mechanizmas.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog nuo 2027 metų keičiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų tvarka pailgins pacientų laukimo eiles.

„Aš kol kas negirdžiu jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad eilės turėtų ilgėti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Pasak ministro, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei 2026 metais, o dalis lėšų bus skiriama prioritetinėms paslaugoms apmokėti.

„Kadangi viršsutartinių paslaugų privatus sektorius suteikia maždaug 15 procentų, tai reiškia, kad jų 2027 metų sutartis apskritai bus didesnė negu 2026 metų sutartis“, – teigė jis.

Ministro teigimu, didesnė PSDF biudžeto dalis bus skiriama viešosioms paslaugoms, nes pastaruoju metu jų apimtys esą mažėjo.

„Tai reiškia ir daugiau paslaugų, ir didesnius apmokėjimus, ir ligoninės galės suteikti daugiau paslaugų“, – sakė jis.

Paklaustas, ar viešosios gydymo įstaigos pasirengusios galimai perimti didesnį pacientų srautą iš privataus sektoriaus, L. Kukuraitis tikino, kad ligoninės tam pasirengusios.

„Ligoninės tikrai yra pasiruošusios“, – patvirtino ministras.

Anot jo, viešajam sektoriui bus visiškai padengta 2026 metais faktiškai suteiktų paslaugų apimtis, o prioritetinėms paslaugoms papildomai bus skirta iki 10 proc. lėšų.

L. Kukuraitis taip pat atmetė nuogąstavimus, kad dėl naujos tvarkos pacientams nebebus prieinamos oftalmologų ar neurologų paslaugos.

„Šie jūsų minimi specialistai yra viešojo sektoriaus prioritetinių paslaugų sąraše. Tai reiškia, kad jų paslaugų viešajam sektoriui bus apmokama daugiau“, – tikino ministras.

Ketvirtadienį vykusioje pacientų ir medikų organizacijų spaudos konferencijoje išreikštas susirūpinimas, kad dėl planuojamų PSDF apmokamų paslaugų finansavimo tvarkos pokyčių gali ilgėti pacientų eilės ir suprastėti paslaugų prieinamumas.