Ką apie svaigimo priežastį gali pasakyti jo trukmė ir kiti kartu pasireiškiantys simptomai?
Gerybinis paroksizminis pozicinis svaigimas
Ligos pavadinimas nurodo, kad sutrikimą sukelia ne auglys, ne insultas ar kita gyvybei pavojinga liga, tačiau svaigimo specialistai rekomenduoja žodžio „gerybinis“ atsisakyti, nes ši liga gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.
Susiję straipsniai
Gerybinis paroksizminis pozicinis svaigimas pasireiškia trumpais iki minutės trunkančiais intensyvaus sukamojo pobūdžio svaigimo, vadinamojo vertigo, priepuoliais, kuriuos sukelia galvos padėties pakeitimas, pvz., vertimasis lovoje nuo šono ant šono, pasilenkimas aunantis batus, galvos atlošimas siekiant aukščiau padėto daikto. Kartu su svaigimu gali pasireikšti stiprus pykinimas ir vėmimas.
Gerybinis paroksizminis pozicinis svaigimas atsiranda, kai smulkūs kalcio karbonato kristalai (otolitai) pasislenka iš įprastos vietos pusiausvyros aparate ir patenka į vidinės ausies pusratinius kanalus. Liga gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms, bet dažnesnė tarp vyresnių pacientų, kuriems otolitų atitrūkimas yra susijęs su amžiniais vestibulinio aparato pokyčiais.
Trumpi svaigimo epizodai paprastai kartojasi kiekvieno galvos judesio metu kelias savaites, vėliau dažniausiai svaigimas tampa silpnesnis ir išnyksta, bet daliai ligonių ši būklė savaime nepagerėja ir net pusei pacientų paūmėjimai gali kartotis. Pacientui kyla galvos svaigimo baimė, todėl jis gali pradėti riboti galvos judesius, net miegoti sėdėdamas. Labai stiprus tokio tipo svaigimas gali ištikti po galvos traumos.
Gerybinis paroksizminis pozicinis svaigimas nustatomas remiantis paciento nusiskundimais ir klinikinės apžiūros duomenimis – atliekami svaigimą provokuojantys testai. Liga gydoma otolitų padėtį atstatančiais pratimais, kuriuos per konsultaciją parodo šeimos gydytojas, galvos svaigimo srityje besispecializuojantis ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas ar gydytojas neurologas. Pratimus rekomenduojama tęsti namuose.
Menjero liga
Menjero liga pasireiškia savaime be aiškios priežasties prasidedančiu labai intensyviu sukamojo pobūdžio svaigimu, pusiausvyros sutrikimu, pykinimu ir vėmimu, įvairaus pobūdžio klausos sutrikimu (pvz., ūžesys, užgulimas, prikurtimas ar pan.).
Stiprus svaigimas gali trukti nuo 20 minučių iki 12 valandų, po to gali prireikti vienos dviejų dienų, kol paciento būklė tampa visiškai gera. Menjero liga dažniausiai prasideda apie 30–40 gyvenimo metus. Ją diagnozuoja ir gydo ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai.
Vestibulinė migrena
Vestibulinė migrena yra pastaraisiais metais vis dažniau nustatoma migrenos forma. Ji diagnozuojama, kai migrenos priepuolio metu pacientui pasireiškia ne tik skausmas ir kiti migrenai būdingi požymiai (jautrumas garsui, šviesai, pykinimas, vėmimas), bet ir vidutinio stiprumo ar stiprus galvos svaigimas.
Svaigimo pobūdis būna labai įvairus, trukmė nuo 5 minučių iki 72 valandų. Sergant vestibuline migrena, svaigimo priepuoliai gali pasireikšti net ir nesant galvos skausmo.
Migrena paprastai susergama paauglystėje ar jaunystėje, o vestibulinė jos forma dažniau pasireiškia po 10–15 ligos metų. Sėkmingai gydyti tokį svaigimą galima tik gerai kontroliuojant pačią migreną. Vestibulinę migreną dažniausiai patvirtina ir gydo gydytojas neurologas.