Šią Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Jurgitos Sejonienės pateiktą iniciatyvą antradienį palaikė 35 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 40 parlamentarų.
Nepaisant tokio balsavimo, projektas nebuvo atmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Pasak J. Sejonienės, stacionarinių palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugų trukmę būtina nustatyti įstatyme, o pagrindinis kriterijus turėtų būti paciento sveikatos būklė. Jos teigimu, svarbu užtikrinti ir sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą tais atvejais, kai paciento būklė reikalauja ilgalaikės ar nuolatinės specialistų pagalbos.
SAM ministras žada pristatyti veiksmų planą dėl atlyginimų didinimo: 7 proc. slaugytojų negauna MMA
„Mediciniškai būtinos priežiūros trukmė ne visada gali būti iš anksto prognozuojama“, – Seimo tribūnoje sakė J. Sejonienė.
Pagal jos pasiūlytą projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo ir apmokėjimo trukmė būtų „nustatoma atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, funkcinį savarankiškumą ir individualų sveikatos priežiūros poreikį.“
Susiję straipsniai
Parlamentarė siūlė, kad šių paslaugų poreikio vertinimo ir pakartotinio vertinimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Kaip akcentuoja Seimo narė, siūlomas reguliavimas nereiškia besąlyginio ar automatiškai neriboto paslaugų apmokėjimo.
„Sprendimas dėl apmokėjimo tęstinumo būtų priimamas remiantis individualiu paciento būklės vertinimu ir išliekančiomis medicininėmis indikacijomis, o paslaugų skyrimo kriterijai, poreikio vertinimo ir pakartotinio vertinimo procedūros būtų detalizuojamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“, – sako ji.
Priėmus įstatymo pataisas, anot J. Sejonienės, palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugos būtų labiau prieinamos.
„Pacientams, kuriems išlieka medicininės indikacijos gauti atitinkamas stacionarines paslaugas, jų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis nebūtų nutraukiamas vien dėl iš anksto nustatyto termino pabaigos. Paslaugų teikimo ir apmokėjimo trukmė būtų siejama su individualiai įvertinta paciento sveikatos būkle, funkciniu savarankiškumu ir išliekančiu medicininiu poreikiu, o ne visiems pacientams vienodai taikoma trukmės riba“, – sako J. Sejonienė.
Pasak jos, taip būtų mažinama rizika, kad pacientams ir jų artimiesiems tektų patiems apmokėti mediciniškai būtinų paslaugų tęsimą vien dėl pasibaigusio PSDF finansavimo termino.
Pagal galiojantį sveikatos apsaugos ministro įsakymą, PSDF biudžeto lėšomis apmokama ne daugiau kaip už 120 palaikomojo gydymo ir slaugos dienų (lovadienių) per metus, atsisakius ankstesnio ribojimo siejimo su kalendoriniais metais.
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis neribojant šių paslaugų teikimo trukmės ir nepriklausomai nuo to, ar pacientui jau buvo suteiktos stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.