DI įrankis buvo apmokytas naudojant milijonus sveikų žmonių veidų nuotraukų ir 35 tūkst. vėžiu sergančių pacientų nuotraukų. Pasak tyrėjų, analizuodamas tam tikrus veido bruožus, ypač akių srityje, jis gali prognozuoti pacientų išgyvenamumą.
Nors ši technologija dar toli gražu nėra parengta naudoti ligoninėse, mokslininkai tikisi, kad ateityje ji padės gydytojams parinkti pacientams tinkamiausią gydymą.
Vieną dieną kava sveika, kitą – ne: kodėl mokslo naujienos sau prieštarauja
Svarbiausi požymiai – aplink akis
Mokslininkai sukūrė du DI įrankius, kurie iš vienos veido nuotraukos gali įvertinti žmogaus biologinį amžių ir prognozuoti vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą.
Tyrimo autorių iliustracija
Tyrėjų pateiktoje iliustracijoje kairėje pavaizduoti veido bruožai, turintys didžiausią reikšmę prognozuojant vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą, o dešinėje – požymiai, svarbiausi vertinant biologinį amžių. Geltona spalva pažymėtos sritys, turinčios didžiausią įtaką DI prognozėms.
DI įrankio „FaceSurvival“ analizė rodo, kad prognozuojant, kiek pacientui gali būti likę gyventi, daugiausia informacijos suteikia paakių ir nosies šaknies sritys.
Susiję straipsniai
Šie požymiai buvo reikšmingi sergant įvairių rūšių ir skirtingo sunkumo vėžiu, įskaitant atvejus, kai liga buvo išplitusi į kaulus ar smegenis.
Dauguma tyrime dalyvavusių vėžiu sergančių pacientų buvo iš JAV ir Nyderlandų, jų amžius siekė 50–69 metus. Tačiau tarp pacientų buvo ir vaikų, ir vyresnių nei 90 metų žmonių.
Šiuo metu gydytojai pacientų būklei ir ligos prognozei įvertinti atlieka išsamius sveikatos patikrinimus bei įvairius tyrimus.
DI įrankis, kuriam pateikta patento paraiška, kuriamas kaip papildoma pagalbinė priemonė gydytojams, o ne jų darbo pakaitalas.
Tyrimui vadovavęs Bostone įsikūrusios „Mass General Brigham“ ligoninės gydytojas Raymondas Makas paaiškino:
„Visuomenei senstant, gydytojams reikia geresnių būdų įvertinti pacientų fizines organizmo atsargas ir bendrą silpnumą prieš skiriant intensyvų gydymą, pavyzdžiui, spindulinę terapiją, operaciją ar sisteminį gydymą.
Mūsų tikslas – kad sveikatos būklės vertinimas pagal veido nuotraukas būtų labiau pagrįstas kiekybiniais rodikliais, nuoseklesnis ir tinkamas platesniam naudojimui. Taip jis galėtų padėti priimti individualius gydymo sprendimus, o ne pakeisti gydytojo vertinimą.“
Ką veidas atskleidžia apie senėjimą?
R. Makas su kolegomis taip pat vertina kitą DI įrankį, skirtą biologiniam amžiui nustatyti. Biologinis amžius atspindi organizmo senėjimą ir gali skirtis nuo žmogaus amžiaus pagal gimimo datą.
Įrankio „FaceAge“ analizė rodo, kad apie senėjimo spartą gali daug pasakyti odos pokyčiai po nosimi ir aplink burną, ypač nosies ir lūpų raukšlės bei nuo burnos kampučių žemyn besidriekiančios raukšlės. Taip pat svarbios kaktos raukšlės, raukšlelės išoriniuose akių kampučiuose ir skruostų sritis.
Kai kurie gyvenimo būdo įpročiai, pavyzdžiui, gausus alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas ir rūkymas, gali paspartinti senėjimo procesus.
Pasak R. Mako, įrankio rezultatai buvo stebėtinai nuoseklūs net analizuojant įprastas, skirtingomis sąlygomis darytas nuotraukas.
„Rezultatai buvo stebėtinai nuoseklūs, nepaisant skirtingos žmogaus pozos, apšvietimo, veido išraiškos ar makiažo“, – sakė mokslininkas.
Jis pridūrė, kad rezultatai išliko tikslūs ir po daugumos tirtų plastinių operacijų. Tik po rinoplastikos, arba nosies formos korekcijos operacijos, pastebėtas nedidelis pokytis.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad norint nustatyti, kiek patikimai veikia šie įrankiai, būtina surinkti gerokai daugiau duomenų ir veidų nuotraukų. Ypač svarbu į tyrimus įtraukti daugiau skirtingų etninių grupių žmonių.
Abi technologijos vis dar yra ankstyvoje kūrimo stadijoje.
Tyrėjų komanda taip pat kviečia visuomenę dalyvauti tyrime. Norintys gali įkelti savo veido nuotrauką ir gauti individualų biologinio amžiaus įvertinimą.
Jungtinės Karalystės Surėjaus universiteto vaizdo apdorojimo ir mašininio mokymosi ekspertas profesorius Miroslawas Boberis perspėja, kad kol kas būtų per anksti teigti, jog ši technologija gali patikimai stebėti žmogaus senėjimą ar gyvenimo būdo pokyčius ilgainiui.
„Tai daug žadantis koncepcijos veiksmingumo įrodymas, tačiau technologija dar nėra parengta naudoti klinikinėje praktikoje“, – sakė jis.
Parengta pagal BBC inf.