Nors privačių įstaigų atstovai šią problemą neigia, keblią situaciją įžvelgia ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa bei patys šeimos gydytojai. Esą privačios įstaigos nenoriai priima dažniau sergančius žmones, kadangi už probleminius pacientus iš Ligonių kasų jie gauna beveik tiek pat, kiek ir už mažiau sergančius, o išsilaikyti privatininkams kur kas sunkiau nei valstybinėms įstaigoms. Be to įžvelgiama ir kita problema – tragiškai trūksta šeimos gydytojų.
Nepriėmė
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė pasidalino nemalonia patirtimi, kad kai savo atžalas norėjo užregistruoti pas šeimos gydytoją privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, jai buvo atsakyta, kad vietų nėra – esą dažnai sergantys vaikai ten nepageidajami.
„Šeimos gydytoja, pas kurią vedžiau savo 13 ir 15 metų sūnus, išėjo į pensiją, tad teko ieškoti kito gydytojo. Nusprendžiau vaikus užregistruoti arčiau namų esančioje poliklinikoje – Brožynų sveikatos centre. Iš pradžių nuėjus ir pasiteiravus, ar ten yra tokia galimybė, sulaukiau teigiamo atsakymo. Tačiau man prasitarus, kad ką tik vaikai baigė ambulatorinės reabilitacijos procedūras, iš karto pradėjo mane tardyti, kodėl gavome šias paslaugas, ar dažnai jomis naudojamės, kokiomis ligomis vaikai serga. Aš atsakiau, jog ambulatorinę reabilitaciją vaikai atliko todėl, kad rekomendavo ortopedas, įvertinęs jų sveikatos būklę.
Administratorė iš karto kategoriškai pareiškė, kad pas juos jokių reabilitacijų, o juo labiau ambulatorinių, tikrai negausime, nes čia maža įstaiga ir tokioms procedūroms neturi pinigų. Pasakiau, kad šiuo metu aš tik ieškau gydytojo, pas kurį būtų galima priregistruoti savo vaikus. Tada seselė pradėjo aiškintis, kodėl mes keičiame gydymo įstaigą, pareikalavo vaiko dokumento, suvedė duomenis į kompiuterį, ilgai kažką ten skaitinėjo, galiausiai nieko nesakiusi nuėjo, o grįžusi po 10 minučių pareiškė, kad mano vaikų čia neregistruos. Likau nustebusi, nes iš pradžių man buvo pasakyta, kad tokia galimybė yra“, – pasakojo A. Zarambienė.
Pasitikslinus kodėl, administratorė esą atsakė, kad neregistruos ir tiek.
„Prie diskusijos prisijungusi ambulatorijos direktorė piktai paklausė, kodėl aš vis dar čia ir ko nesupratau. Esą visi gydytojai užimti, nebeturi laisvų vietų ir, jei netikiu, galiu eiti pati pas juos ir asmeniškai tartis. Išėjau iš įstaigos pažeminta, įskaudinta, nes visą šią situaciją stebėjo žmonės laukiantys vizito pas gydytoją“, – nemalonią situaciją prisiminė pašnekovė.
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė teigė ankščiau girdėjusi iš mamų, kad, norint vaikus užregistruoti į naują įstaigą, jų klausinėjama, ar vaikai dažnai serga. Tokiomis aplinkybėmis mamos įpratusios sakyti, kad vaikai – sveiki it ridikėliai.
„Purtėsi kaip velnias kryžiaus“
Pirmininkė pradėjo diskusiją feisbuke, Vakarų Lietuvos tėvų forumo puslapyje, ir sulaukė nemažai panašių atsiliepimų iš kitų mamų.
„Nenormali praktika. Prieš gimstant vaikams, ėjome asmeniškai pas gydytoją prašytis, kad priimtų, nes registratūroje be gydytojo leidimo neužregistravo. Dabar, norėdami pakeisti gydytoją, sulaukėme krūvos klausimų, kodėl, kaip ir kiek serga. Kiek man žinoma, ta pati problema egzistuoja visur“, – rašė viena klaipėdietė.
„Prieš gimstant pirmajai dukrai, norėjau ją užrašyti į tą pačią polikliniką, į kurią einu pati. Tačiau gydytoja mane labai atkalbinėjo. Klausinėjo, kodėl norime pas ją eiti ir ar turiu daug vaikų. Taip pat teiravosi, kodėl nesiregistruojame į arčiau namų esančią polikliniką. Pasak gydytojos, buvo ne vienas atvejis, kai tėvai pavargsta vežioti vaiką į polikliniką ir perrašo jį į kitą. Pokalbio pabaigoje labai nepatenkinta davė savo numerį ir liepė paskambinti, kai grįšim iš gimdymo namų. Jau išėjusi iš jos kabineto žinojau, kad tikrai nerašysiu ten savo vaiko. O šalia namų esančioje poliklinikoje taip pat neregistravo pas mano norimą gydytoją. Motyvavo tuo, kad ji ir taip turi daug pacientų„, – rašė kita.
„Teko. Nenorėjo, kad prisirašytume. O kai sužinojo, kad ne vienas vaikas, iškart pradėjo purtytis kaip velnias kryžiaus“, – su humoru komentavo dar viena uostamiesčio mamytė.
„O taip, mūsų poliklinikoje yra bent pora pediatrų, kurie „naujų“ vaikų nepriima“, – rašė dar viena mama.
Panašių skundų iš pacientų ne sykį teko girdėti ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausiajai gydytojai Loretai Venckienei. Ji girdėjusi kalbų, kad naujai įsikūrę sveikatos centrai stengiasi prirašyti tik jaunus, sveikus žmones. Tačiau, jeigu pas tą patį gydytoją nori užsirašyti pagyvenęs šeimos narys, jį ragina „prisirašyti“ valstybinėje įstaigoje.
„Negaliu komentuoti privačių įstaigų veiklos. Tai būtų neetiška. Galiu kalbėti tik apie mūsų įstaigą – mes priimame visus, kurie tik kreipiasi. Mes nesiaiškiname, kuo šie žmonės yra sirgę. Pacientas turi teisę pats pasirinkti gydytoją, o mes atsakyti jam neturime teisės“, – teigė L. Venckienė.
Įvyko nesusikalbėjimas?
Vis dėlto Brožynų sveikatos centro vadovė Salomėja Šišniauskienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad, nors įstaigoje dirbantys šeimos gydytojai turi daug pacientų, norintiems užsirašyti minėtoje gydymo įstaigoje problemų tikrai nekyla. Ji tiesiog paragino ateiti pas gydytoją ir su juo asmeniškai pasikalbėti. „Problemos tikrai nėra“, – teigė ji.
Lietuvos privačių sveikatos įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pridūrė, kad privačios įstaigos neturi jokių pacientų atrankos kriterijų. Greičiausiai problemos kyla dėl pernelyg didelio pacientų skaičiaus.
„Manau, minėtoje situacijoje įvyko nesusikalbėjimas“, – teigė pašnekovas.
Pasak L. Paškevičiaus, būtų tiesiog nelogiška, jei privačios gydymo įstaigos nenorėtų priimti vaikų – esą Valstybinė ligonių kasa už vaikus ir senjorus moka žymiai daugiau nei už rečiau sergančias žmonių grupes.
„Abipusio susitarimo klausimas“
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys neslėpė, kad problema, kai privačios įstaigos nenori priimti dažnai sergančių žmonių, egzistuoja.
„Pamenu, netgi buvo tokia tendencija, kai naujai besikurianti įstaiga stengėsi priimti kuo daugiau moksleivių, studentų ir vengė senyvo amžiaus žmonių bei kūdikių. Nes su pastaraisiais – daugiausiai problemų. O jei pacientas dažniau serga, padidėja ir gydymo įstaigos išlaidos. Už dažniau sergančius pacientus Ligonių kasa nors ir moka daugiau, bet nežymiai. Taigi tokią problemą, manau, būtų galima spręsti nebent smarkiai padidinus įkainius už tokių žmonių sveikatos priežiūrą. Tuomet, manau, nebebūtų atsisakoma priimti vaikų ar senjorų„, – pastebėjo pašnekovas.
Vis dėlto privačioms įstaigoms rinktis pacientų nedraudžiama. Pasak A. Bumblio, nėra jokio teisinio reglamento, pagal kurį gydymo įstaiga turėtų priimti visus pacientus. „Tai – abipusio susitarimo klausimas“, – pastebėjo pašnekovas.
Podukros vaidmuo
Lietuvos bendrosios praktikos / šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas teigė, jog visai normalu, kad privačios įstaigos renkasi mažiau sergančių žmonių kontingentą, kadangi tokiose įstaigose įprastai dirba nedaug šeimos gydytojų.
„Beje, šiek tiek skiriasi privataus ir viešojo sektoriaus finansavimas. Privačioms įstaigoms yra kur kas sunkiau, kadangi, kalbant apie papildomą finansavimą iš įvairių struktūrinių fondų, projektų, prioritetas dažniausiai skiriamas valstybinėms įstaigoms. Na, o privačios įstaigos dažnai lieka podukros vietoje. Dėl to jos stengiasi suktis, kaip sugeba. Dažniausiai jos stengiasi išgyventi optimalios vadybos sąskaita. Privačios medicinos situacija tikrai nėra gera“, – teigė J. Kalibatas.
„Situacija tragiška“
Pašnekovas pastebėjo, kad šių problemų šaknys – milžiniškas bendrosios praktikos gydytojų trūkumas Lietuvoje. Tačiau situacija nesikeis, jei nedidės jų atlyginimai.
„Daugelis jaunų šeimos gydytojų išvyksta į Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, kur atlyginimai didesni penkis ar net septynis kartus. Tegul Lietuvoje atlyginimai būna dvigubai mažesni nei vidutinis, kurį gauna šeimos gydytojai Vakarų Europoje. Tuomet, tikėtina, žmonės nebevažiuos į užsienį. O dabar situacija tokia, kad ruošiame medikus Vakarų Europos šalims“, – nuomone dalinosi J. Kalibatas.
Kita išeitis – didinti medicinos studentų skaičių ir taip galbūt bent laikinai pavyktų „prisotinti“ sveikatos apsaugos sistemą.
„Situacija tiesiog tragiška. Šiuo metu šeimos gydytojai gauna apie 1 tūkst. eurų atlyginimą. Kai kuriose regionuose veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos tiesiog desperatiškai nori pritraukti gydytojų, siūlo jiems dvigubai didesnius atlyginimus ir netgi nemokamą apgyvendinimą„, – teigė pašnekovas.
„Vadiname tai „perdegimo“ sindromu“
Loreta Venckienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja
Mūsų įstaigoje trūksta šeimos gydytojų, o jų surasti – be galo sudėtinga. Šiuo metu poliklinikoje daugiausiai dirba vyresnio ar pensinio amžiaus gydytojų. Kiekvienas jų gali priimti iki 2 tūkst. pacientų.
Deja, pastebime, kad gydytojai tiesiog nebeturi jėgų – netgi vadiname tai „perdegimo“ sindromu. Pacientai turi labai daug teisių, o medikai daugeliu atvejų teisiškai nėra ginami. Jei ateityje nebeliks pirminio lygio pediatrų ir vidaus ligų gydytojų, tai būtų tragedija.
