Aktorė A. Jolie – kairiarankė. Kuo ypatingi šie žmonės?

Apie kairiarankius nuo seno sklando daugybė keistų mitų, pasakojama apie ypatingus žmonių, kuriems patogiau rašyti ir kitus tikslius veiksmus atlikti ne dešine, o kaire ranka, gebėjimus. Kiek visame tame tiesos, o kas – viso labo išsigalvojimai ir gandai?

A.Jolie autografus dalija ne dešiniąja, o kairiąja ranka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
A.Jolie autografus dalija ne dešiniąja, o kairiąja ranka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 9, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Jan 16, 2018, 2:57 PM

Mažai kas žino, kad kairiarankiai buvo tokios praeities istorinės asmenybės, kaip Aleksandras Makedonietis, Julijus Cezaris, karolis Didysis, Aristotelis, mokslininkai Albertas Einsteinas ir Nikola Tesla, dailės genijai Rafaelis, Rubensas, Mikelandželas, garsūs aktoriai Marilyn Monroe ir Charlie Chaplinas, politikai Benjaminas Franklinas, Winstonas Churchillis bei Mahatma Gandhi.

O šiandien autografus kairiąja ranka dalija Bradas Pitas ir Angelina Jolie, Julia Roberts, Tomas Cruise'as, Nicole Kidman, Bruce'as Willisas, Sylvesteris Stallone, Jimas Carrey, Robertas de Niro, Sarah Jessica Parker, Milla Jovovich...

Iš to galima daryti išvadą, kad žmonės, geriau valdantys kairiąją ranką, turi tam tikrų savybių, kurios leidžia jiems išsiskirti iš aplinkinių ir kažkuo pranokti kitus žmones. Dėl teisingumo reikia paminėti, kad, pasak kai kurių mokslininkų, kairiarankiai gali būti apdovanoti ir negatyviu potencialu. Nuomonės šiuo klausimu – skirtingos, tačiau esama ir gana tvirtai nusistovėjusių nuomonių. Visgi, nepaisant savo populiarumo, dauguma tokių nuomonių tėra mitai.

1 mitas. Kairiarankiškumas – tai nukrypimas nuo normos.

Tai netiesa. Dominuojančios rankos formavimasis priklauso nuo to, kuris žmogaus galvos smegenų pusrutulis labiau išsivystęs. Jeigu kairysis – vaikas gimsta dešiniarankis, jeigu dešinysis – kairiarankis. Kairiarankiai sudaro apie 10 proc. pasaulio žmonių.

Dešinysis pusrutulis atsakingas už vaizdinį mąstymą, erdvės ir laiko pojūtį, muzikalumą – todėl tarp kairiarankių tiek daug kūrybinių asmenybių. O kairysis pusrutulis dovanoja žmogui gebėjimą logiškai mąstyti, numatyti situaciją ir nuosekliai siekti savo tikslų. Ir nors pasaulio istorijoje būta bandymų „perauklėti“ kairiarankius, jokios patologijos čia nėra.

2 mitas. Kairiarankiai – nerangūs ir nevikrūs.

Šis mitas siekia dar gilią senovę, kuomet nebuvo jokių kairiarankiams adaptuotų darbo įrankių. Todėl kairiarankiai neretai sužeisdavo greta dirbančius aštriu dalgiu ar pjautuvu. Šiais laikais kairiarankiams specialiai pritaikomi daugelis instrumentų, pradedant kirpėjo žirklėmis, baigiant muzikos instrumentais, pavyzdžiui, gitara, kad šie žmonės turėtų galimybę kurti ir dirbti savo malonumui, nekeldami pavojaus aplinkinių sveikatai.

3 mitas. Kairiarankiai gali sublizgėti tik mene.

Visai ne. Nors aktyvesnis dešinysis smegenų pusrutulis suteikia daugiau erdvės kūrybiniam ir vaizdiniam mąstymui, o ne tiksliesiems mokslams, vis dėlto žmogaus smegenų neįmanoma įsprausti į griežtus, iš anksto apibrėžtus rėmus.

Sakoma, kad talentingi žmonės yra talentingi visame kame: pavyzdžiais čia gali būti Albertas Einsteinas, Marija Slodowska-Curie ir Nikola Tesla. Galima lažintis, kad jų tėvai nešvaistė laiko ir jėgų, stengdamiesi perauklėti savo kairiarankius vaikus į dešiniarankius ir juolab nebaudė jų už matematinius skaičiavimus, atliktus kaire ranka. Ir visai nieko nuostabaus, kad šie visuotinai pripažinti mokslininkai, šalia viso kito, dar mokėjo puikiai dainuoti, rašė eiles ar užsiėmė tapyba.

4 mitas. Kairiarankį galima perauklėti į dešiniarankį.

Įprasta manyti, kad šimtaprocentinių kairiarankių neegzistuoja, ir, priešingai, nei dešiniarankiai, jie tam tikru laipsniu valdo ir dešiniąją ranką – dėl to juos galima, o kartais ir reikia, perauklėti. Bet tai netiesa. Gebėjimas geriau valdyti dešiniąją ar kairiąją ranką užprogramuotas žmogaus galvos smegenyse, dėl to reikėtų perorientuoti ir smegenų funkcijas – o tai nėra nei paprasta, nei saugu.

Kur kas geriau išmokti vienodai valdyti abi rankas, neslopinant gebėjimo dirbti dešiniąja ranka. Žinomi atvejai, kai vaikams drausdavo naudotis kaire ranka ir netgi bausdavo, jeigu pieštukas ar šaukštas atsidurdavo „neteisingoje“ rankoje. Tokio auklėjimo pasekmės – nepasitikėjimas savimi, nepilnavertiškumo kompleksas ir netgi psichikos sutrikimai.

5 mitas. Kairiarankiai linkę į alkoholizmą.

Iš tiesų jie į alkoholizmą linkę ne daugiau, nei likusieji žmonės. Polinkis į pernelyg didelį stipriųjų gėrimų vartojimą ir iš to kylanti priklausomybė atsiranda dėl įvairių negatyvių išorinių veiksnių, taip pat gali būti perduodama paveldėjimo keliu. Jokio tiesioginio ryšio tarp dešiniojo smegenų pusrutulio išsivystymo ir polinkio į alkoholį neegzistuoja.

6 mitas. Dauguma autistų – kairiarankiai.

Autizmas yra sudėtingas psichoneurologinis sutrikimas, turintis daugybę simptomų, lydimas daugybės skirtingų ir tarpusavyje nesusijusių tiek fizinių, tiek psichologinių reiškinių. Todėl kalbėti apie tiesioginį ryšį tarp „įsitraukimo į save“ ir kairiarankiškumo neįmanoma. Medikai teigia, kad 95 procentams turinčiųjų autizmo sutrikimą būdinga tam tikra rankų asimetrija, bet tai visai nesusiję su kairiarankiškumu.

7 mitas. Kairiarankiai trumpiau gyvena.

Tokią išvadą padarė praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį sociologinį tyrimą atlikę Kalifornijos mokslininkai. Skubame nuraminti kairiarankius – tame tyrime būta tam tikrų netikslumų. Pavyzdžiui, rinkdami informaciją apie mirusius žmones sociologai nesitikslino, ar jų apibrėžtieji dešiniarankiai iš tiesų buvo dešiniarankiai, ar tam tikru momentu perauklėti.

Be to, apklausti mirusių žmonių giminaičiai ne visada žinodavo, ar jų anapilin iškeliavę artimieji buvo kairiarankiai, pasitaikydavo, kad ir nutylėdavo šį faktą, manydami, kad jis nereikšmingas ar netgi gėdingas, liudijantis tam tikrą žmogaus keistumą.

Todėl duomenų, gautų išanalizavus daugiau kaip 2 tūkst. amerikiečių gyvenimo trukmę, negalima laikyti patikimais statistiniu požiūriu.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.