Pasaulinė sveikatos organizacija 2014-aisiais paskelbė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą užėmė trečią vietą pasaulyje – vyresniam nei 15 metų mūsų šalies gyventojui tenka 15,4 l grynojo alkoholio.
Netingėkime skaičiuoti toliau – gausime menkai guodžiančią išvadą, kad kiekvienas gyventojas per metus išgeria 80 litrų degtinės.
2014 metais šiose lenktynėse mus aplenkė tik Moldova (16,8 l) ir Baltarusija (17,5). Mes nugarą parodėme netgi Rusijai (15,1 l), kurios gyventojams degtinė kiap motinos pienas. Mes patys renkamės alkoholį, kaip ir kitas chemines medžiagas, dėl įvairių priežasčių.
Ką apie tai mano Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, į kurio rankas dažniausiai patenka apsinuodiję nuo alkoholio žmonės?
Siūlome ištrauką iš R.Badaro ir D.Jonušienės knygos “Toksikologo užrašai“.
„Kuo ilgiau žmogus piktnaudžiauja svaigalais, tuo labiau jis ugdosi gebėjimą gerti. Be alkoholio smegenys pradeda alkti. O slopinti emocinę įtampą svaigalais – lygiai tas pats, kaip troškulį malšinti jūros vandeniu. Iš pradžių gali atrodyti, kad tai padeda. Tačiau ilgainiui organizme susiformuoja tam tikri mechanizmai, dėl kurių prireikia vis didesnių svaigalų dozių.
Alkoholis, kaip ir kai kurie medikamentai, slopina nervinių impulsų plitimą. Alkoholio matas yra standartinis alkoholio vienetas (SAV), tai – 10 gramų grynojo spirito. Tiek alkoholio sudaro 120 ml vyno arba 40 mililitrų degtinės, arba 330 ml alaus bokalas.
Jei kasdien vyras išgers ne daugiau kaip 3 SAV, o per savaitę – ne daugiau kaip 21 SAV, toks alkoholio vartojimas vertinamas kaip mažai rizikingas.
Moteris mažai rizikuoja sveikata, jei kasdien išgeria ne daugiau kaip 2 SAV, o per savaitę – ne daugiau kaip 14 SAV. Kur kas daugiau pavojų kyla, kai per savaitę vyras išgeria 50 SAV, o moteris – 35 SAV. Jei alkoholiu svaiginamasi dažniau ir daugiau, tai – didelė žala sveikatai ir pavojus gyvybei.
Pasaulyje netyla diskusijos, ar alkoholis gali būti naudingas. Pastaruoju metu daugėja duomenų, liudijančių, kad saikingas gėrimas gali būti naudingas, netgi mažinti kai kurių ligų riziką.
Pavyzdžiui, jei per parą išgeriamas ne daugiau kaip vienas standartinis alkoholio vienetas, tai atitolina aterosklerozę, infarktą, koronarinę širdies ligą. Tokios išvados daromos remiantis medicinos mokslo faktais. Tačiau didžiausia bėda ta, kad žmonės nemoka saikingai gerti.
Kaip alkoholis keičia savijautą? Alkoholio poveikis priklauso ne tik nuo suvartotų svaigalų kiekio, bet ir nuo žmogaus kūno masės, lyties, organizmo gebėjimo toleruoti alkoholį, fermentų sistemos ypatybių, taip pat sveikatos būklės.
Dėl poveikio centrinei nervų sistemai kai kurie mokslininkai alkoholį prilygina narkotikams. Nuo poros taurių vyno (1–2 SAV arba 0,1–0,5 promilės) žmogus praranda drovumą, pažvalėja, tampa drąsesnis, pagyvėja, jį apima pakili nuotaika. Jis labiau pasitiki savo jėgomis, todėl linkęs rizikuoti, taigi elgsenos adekvatumas jau būna sutrikęs.
Kai alkoholio kiekis kraujyje siekia 0,6–1,0 promilę, išgėręs žmogus pasijunta tarsi erelis, pasiduoda impulsams, kuriuos anksčiau slopino, nesugeba kritiškai mąstyti, todėl daug kuo rizikuoja.
Daugiau išgėrus ne tik atsiriša liežuvis – kuo daugiau alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad gali sutrikti orientacija, koordinacija, galiausiai sustoti kvėpavimas ir širdis.
Kai alkoholio koncentracija kraujyje siekia daugiau kaip vieną promilę, nustatomas vidutinis girtumo laipsnis. Tuomet lėtėja žmogaus reakcijos, jis praranda savitvardą, gali greitai įsižeisti, darosi įtarus ir irzlus, neišlaiko kūno pusiausvyros.
Kai kraujyje būna daugiau kaip 2 promilės, nustatomas sunkus girtumo laipsnis, atsiranda nervų sistemos slopinimo požymių: apima mieguistumas, prarandama orientacija.
Kai alkoholio kiekis kraujyje siekia daugiau kaip 3 promiles, sutrinka atmintis, žmogus gali prarasti sąmonę, o 4–5 promilės rodo didelį pavojų.
Pasitaiko atvejų, kai pakeliama ir daugiau. Lietuvos rekordas, kurio dar niekam nepavyko „pagerinti“, – 10,03 promilės, tai užfiksuota 2000 metų sausio 6-ąją.
Per Tris Karalius į ligoninę pateko 23 metų vyras, jis buvo sušalęs; jei nebūtų patekęs į ligoninę, būtų numiręs. O damos rekordas – 8,99 promilės. Jei dama baigė mokyklą, negražu teirautis jos amžiaus. Todėl neišdrįsau paklausti šios rekordininkės, kiek jai metų.“