Pirmoji ligų sąraše – „noma“ vadinama liga. Ji įprastai pažeidžia burnos ertmę ar genitalijas. Šiais laikais liga aptinkama skurdžiausiose pasaulio kraštuose. Tačiau anksčiau noma buvo paplitusi tiek išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse, tiek ir JAV.
Antro pasaulinio karo metu noma buvo itin paplitusi koncentracijos stovyklose.
Ši liga atsiranda dėl prastos higienos, užteršto vandens ar imuniteto sutrikimų. Mirštamumas nuo nomos siekia net 90 proc. Tačiau net ir tie, kuriems pavyksta išgyventi, visą likusį laiką turi negrįžtamus pakitimus.
Mycetoma – tai liga galinti išplisti po visą kūną, nors įprastai susiformuoja ant kojų, pėdų. Mycetoma yra užkrečiama grybelinė liga, sukelianti nepataisomus pakitimus. Tiesa, nors liga atrodo siaubingai, sergantysis skausmo nejaučia, ypač ankstyvoje ligos stadijoje, todėl diagnozuoti nėra paprasta. Be to, nuo šios ligos nėra skiepų. Vienintelis būdas jos išvengti – kruopščiai plauki rankas ir kojas.
Kompleksinis regioninio skausmo sindromas išsivysto dėl sutrikusios nervų sistemos veiklos. Tai sutrikimas, kai skausmas yra stipresnis nei įprasta organizmo reakcija į kūno sužalojimą. Tyrimai rodo, jog dėl šios ligos žmogui išsivysto depresija ir nerimo sutrikimai. Įprastai liga pirmiausia paveikia rankas ir plaštakas, tačiau gali išplisti po visą kūną.
Kompleksinis regioninio skausmo sindromas yra išgydomas, tačiau gydymas bei reabilitacija trunka labai ilgai.
Raupsai šiame baisiausių ligų sąraše užima 7 vietą. Tai yra lėtinė infekcinė liga, kuriai būdingas odos, gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas. Ligos simptomai gali nepasireikšti ištisus metus, tačiau galiausiai gali baigtis netgi galūnių netekimu.
Raupsai pasaulyje žinomi tūkstančius metų, jų gydymui naudoti neįtikėtini metodai, tokie kaip vaikų ar nekaltų mergelių kraujo aukojimas, įvairiausi ritualai. Šiandien raupsai gydomi vaistais.
Filarijos kirmėlės – dar vienas iš baisių susirgimų, kurių metų mažos baltosios kirmėlės apsigyvena net žmonių akių obuoliuose. Ši liga toli gražu nėra reta, skaičiuojama, kad ja serga net 2 milijonai žmonių visame pasaulyje.
Kirmėlės apsigyvena ne tik žmonių akyse, jos gali patekti ir į kitas kūno vietas, dėl to jos tampa neproporcingai didelės. Įprastai ši liga gydoma antibiotikais.
Vibrio vulnificus– tai bakterija artima choleros užkratui. Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip vėmimas, diarėja, dermatitas ar intensyvus skausmas įvairiose kūno vietose. Maža to, ši bakterija silpnina žmogaus imunitetą. Tinkamai negydomas žmogus gali mirti.
Mitybos sutrikimas, vadinamas „pica“. Jį turintis asmuo jaučia norą suvalgyti netgi nevalgomus dalykus – plastiką, popierių. Šią ligą sunku diagnozuoti. Pica pirmą kartą pastebėta dar XIII amžiuje, XVI amžiuje ji buvo aprašoma medikų vedamuose žurnaluose.
Vienas rečiausių genetinių sutrikimų, pasireiškiantis kūno suakmenėjimu, lotyniškai vadinamas „fibrodysplasia ossificans progressiva“. Šios ligos praktiškai neįmanoma pagydyti. Jos metu žmogaus kaulinis audinys ima augti ten, kur normaliai turėtų būti raumenys bei sausgyslės ir kiti jungiamieji audiniai. Kaulinis audinys riboja žmogaus judėjimą.
„Klarksono“ liga arba sisteminis kapiliarų pralaidumo sindromas yra sveikatos sutrikimas, kurio metu kraujo plazma iš kraujagyslių patenka į odą, kur yra absorbuojama. Oda pradeda pūstis tarsi balionas. Tai gali baigtis mirtimi per labai trumpą laiką. Pirmą kartą ši liga buvo diagnozuota 1960 metais.
Proteus sindromas – retas genetinis apsigimimas. Josepas Merrickas buvo pirmasis žmogus, kuriam nustatytas šis sutrikimas. Jis vadinamas „žmogumi – drambliu“. Šios ligos paaiškinti mokslininkai kol kas negali, tačiau spėja, jog kalti genų sutrikimai, atsirandantys dar kūdikiui esant motinos įsčiose.
