Penkiasdešimtmetė Nina Barbora dabar jau svajoja apie trečią vaiką. Suaugusį 28 metų sūnų turinti moteris antrojo susilaukė po dėlių terapijos būdama 45-erių.
Pastaruoju metu N.B.Evans garsėja kaip dėlių terapiją taikanti specialistė. Ji yra Didžiosios Britanijos hiduroterapijos asociacijos direktorė.
Tačiau Lietuvoje moteris buvo žinoma dėl visai kitokios veiklos. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) 1987 metais ji baigė chemijos ir taikomųjų darbų specialybę ir kurį laiką dirbo pedagoge. Vėliau baigė socialinių mokslų magistro studijas.
Nuo 1990-ųjų Nina Barbora ėmė garsėti kaip sveiko gyvenimo būdo propaguotoja. Vėliau įkūrė savo verslą, buvo Tikrų moterų klubo prezidentė, Lietuvos moterų nacionalinio konsultacinio forumo valdybos narė, Tarptautinės šeimos asociacijos prezidentė.
2007 metais Vilniuje ji pristatė ir savo kompaktinę plokštelę „Su tavimi“. N.B.Evans taip pat yra parašiusi ne vieną knygą. 2008 metais N.B.Evans įkėlė koją į didžiąją politiką – įstojo į pramogų pasaulio aso Arūno Valinsko įkurtą Tautos prisikėlimo partiją ir dalyvavo Seimo rinkimuose. Prisistatydama grafoje „Tautybė“ ji įrašė – baltarusė.
Įsikūrus Londone moteriai nepavyko tęsti nei mokslinio darbo, nei kitokios Lietuvoje pradėtos veiklos, todėl ji susitelkė į namus ir buitį.
Gydymą dėlėmis Nina Barbora buvo išbandžiusi dar prieš išvykdama į Londoną ir jai tai patiko.
„Tiesa, tai, kas buvo daroma Lietuvoje pasitelkus dėles 2002-aisiais, vargu ar galima vadinti terapija arba sveikatinimu. Po kelių seansų, atliktų Vilniuje, man sutriko hormonų pusiausvyra, priaugau kelis kilogramus svorio ir jų ilgai negalėjau atsikratyti“, – neslėpė N.B.Evans.
Tuomet ji ėmė domėtis, kiek dėlių terapija žinoma Jungtinėje Karalystėje. Pagal skelbimus rado tik kelis nelegaliai dirbančius žmones, kurie į lagaminėlius prisikraudavo dėlių ir vykdavo į sveikatinimo seansus. Tai buvo nepatikima.
„Pamaniau, tai gali būti niša ir kad galėčiau pradėti legalią veiklą su dėlėmis. Aiškinausi, ar rasčiau klientų, ir pamačiau, kad yra daugybė žmonių, kuriems tokia terapija būtų įdomi“, – prisimena N.B.Evans.
Bendraudama su Jungtinės Karalystės sveikatos departamentu 2007 metais ji įsteigė visuomeninę organizaciją, kuriai vadovauja jau beveik dešimtmetį.
Moteris atvira – ji ne tik teoriškai išmano dėlių terapiją, bet ir pati ją išbandė. Rezultatai ją pribloškė – ne tik veido oda tapo skaistesnė, akys ėmė labiau žibėti, bet esą net padėjo susilaukti kūdikio.
„Turėjau tam tikrų sveikatos problemų. 2008-aisiais mano gimdoje buvo rasta daugybė navikų. Jie buvo nepiktybiniai, tačiau medikai patikino, jog niekada negalėsiu susilaukti kūdikio.
Nors ir labai jo norėjau, nebesitikėjau, kad kada nors tai įvyks. Net nebegalvojau apie galimybę pastoti. Tačiau su esama diagnoze nenorėjau susitaikyti, todėl ėmiau veikti“, – apie savo ryžtą pasakojo Nina Barbora.
Atlikusi daugybę tyrimų ji ėmė ieškoti tradicinių ir netradicinių būdų, kaip pagerinti sveikatą ir geriau jaustis. Tada jau buvo įvaldžiusi dėlių terapiją.
„Žinojau, kad prisisiurbusi kraujo dėlė nuskausmina, prakąsdama odą ji suleidžia biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali stimuliuoti organizmui būtinų hormonų gamybą ir skatinti smegenų veiklą.
Naudojau viską, kas tuo metu buvo prieinama: dėlių priemones (kremą, kapsules, žvakutes, kitus maisto papildus) ir gyvas dėles.
Jas dėjau, kaip buvau išmokyta, tam tikruose taškuose ant odos. Po vieną dėlę dėjau ant nurodytų taškų žemiau uodegikaulio. Jau po septynių dienų pajutau poveikį. Kai atvykau į dėlių terapijos tobulinimosi kursus Sankt Peterburge, medikai man atliko pirmąsias kelias intravaginalines aplikacijas. Tai – greita ir neskausminga procedūra. Į makštį įdėtų dėlių išimti nereikia, jos pačios prisisiurbusios kraujo iškrinta.
Makštyje nėra nervų, todėl nejuntama ir skausmo. Kadangi mačiau teigiamus rezultatus ir pasitikėjau žmonėmis, kurie atliko procedūras, man nebuvo baisu patirti tuos neįprastus pojūčius tiek kūno viduje, tiek išorėje ant krūtų“, – įspūdžiais dalijosi N.B.Evans.
Sankt Peterburge procedūras atliko medikai, vėliau dėles moteris dėjo pati. Ji išmoko, kaip tai daryti.
Procedūros truko aštuonis mėnesius beveik kiekvieną dieną. Nors dėlėms įsisiurbiant moteris jusdavo tam tikrą nepatogumą, procedūros buvo malonios.
„Per pirmąją procedūrą man į makštį buvo įleistos trys dėlės, tačiau aš jų nejaučiau. Vėliau jos iškrito pačios ir dešimteriopai didesnės“, – pasakojo N.B.Evans.
Ar dėlių terapija turi šalutinį poveikį?
„Kaip ir kiekvieni vaistai, dėlių terapija turi šalutinį poveikį. Šiuo atveju – pagerėja intymus gyvenimas. Nors to nesiekiau, galiu patvirtinti, kad po dėlių terapijos pagerėjo seksualinio gyvenimo kokybė. Manoma, kad dėlių procedūros naudingos ir vyrams, gali sustiprinti geismą“, – aiškino N.B.Evans.
Moteris tikino, kad dėlių terapija jai buvo lemtinga, – po aštuonis mėnesius trukusių procedūrų ji sužinojo, jog laukiasi, o iš daugybės navikų gimdoje esą liko vos vienas.
Nėštumas praėjo ramiai ir sklandžiai, kartais moteris net negalėdavo patikėti, kad įvyko stebuklas ir ji laukiasi, nors prieš tai medikai sakė, jog vilčių pastoti tikrai nėra.
N.B.Evans tvirtai tiki dėlių terapijos poveikiu ir jos net nevadina netradiciniu gydymo būdu.
„Vakarų medicinai – vos 200 metų, o tai, kuri vadinama netradicine, daugiau kaip 5 tūkstančiai metų. Taigi hiduroterapija – sveikatinimas dėlėmis – yra tradicinė medicina“, – dėstė N.B.Evans.
Kalbėdama apie dėlių terapiją ji visada akcentuoja tris svarbius dalykus, kurie nuo faraonų laikų esą akivaizdžiai pakito.
„Pirmiausia pasikeitė pats žmogus – kiekvieno mūsų organizme yra kokių nors vaistų liekanų. Tad kuo daugiau procedūrų su dėlėmis atliksime, tuo labiau stimuliuosime mikrocirkuliaciją organizme ir tokiu būdu pašalinsime daugiau liekanų, šlakų“, – tikino dėlių terapijos žinovė.
Jos nuomone, per amžius pakito ir dėlės. Be to, didelę reikšmę turi ir žmogaus gyvenimo būdas bei ekologija, kuri per tūkstantmečius akivaizdžiai kinta.
Lietuvos medikas netiki stebuklais
Vytautas Klimas
Akušeris-ginekologas, medicinos mokslų daktaras
„Žinia, kad lietuvė dėlėmis išsigydė nevaisingumą, tiksliau sakant, pastojo, kurį laiką atlikdama dėlių terapijos procedūras, manęs visai nestebina. Iki 28 proc. vaikų negalinčių susilaukti šeimų taip ir nesužino nevaisingumo priežasties, nes jos nepavyksta nustatyti. Tai vadinamasis nevaisingumas dėl neaiškių priežasčių, būklė, kai visų vaisingumo tyrimų rezultatai normalūs, tačiau pora kelerius ar keliolika metų ar net visą gyvenimą negali susilaukti vaikų. Jei N.B.Evans tikrai pastojo gydydamasi dėlėmis, tai gali būti vienas iš tokių atvejų.
Giminės pratęsimo instinktas yra labai stiprus, o nevaisingumas gali tęstis daugelį metų. Ši būklė nepalankiai veikia smegenyse vykstančius procesus: kyla nusivylimas, auga nerimas, gali prasidėti depresija. Tai trikdo endokrininių liaukų veiklą ir dar labiau trukdo pastoti. Nenuostabu, kad žmonės, kuriems negali padėti moderni medicina, imasi netradicinių gydymo metodų.
Tikėjimas nauju stebuklingu gydymo metodu turi vadinamąjį placebo gydomąjį poveikį, nes gydo ne pačią ligą, o ligos susargdintas smegenis. Yra žinoma, kad dalis nevaisingų porų sėkmingai susilaukia vaikų po to, kai įsivaikina svetimą kūdikį. Taigi gydomąjį poveikį turi viskas, kas padeda įveikti stresą sužinojus, kad negali susilaukti vaikų. Bet tokia loterija sėkminga tik vienai kitai porai. Jeigu Nina Barbora būtų pastojusi besilankydama pas ekstrasensą ar burtininką, būtų tikėjusi, kad padėjo kuris nors iš jų.
Dėlių terapija medicinoje buvo populiari tais laikais, kai dauguma ligų buvo gydomos „blogo kraujo“ nuleidimu. Šiandien ji kartais naudojama plastikos ir replantacinėje chirurgijoje. Kai po traumos yra replantuotas (replantacija – gyvo organo įsodinimas toje pat vietoje) piršto galas ir užsikemša susiūtos smulkios venos, ant prisiūto piršto galo uždedama dėlių, kad jį sukandžiotų. Dėlių seilėse esančios medžiagos slopina kraujo krešėjimą, o tai turi dvejopą gydomąjį poveikį: replantuotame piršte kraujas suskystėja, todėl sumažėja naujų krešulių rizika. Be to, iš įkandimo žaizdelių nuolat išteka veninio kraujo perteklius, todėl neužsikemša arterijos ir išsaugoma replantuoto piršto kraujotaka bei gyvybingumas tol, kol susiformuoja naujos smulkios venos ir atkuriamas veninio kraujo nutekėjimas.
Dėlių seilių liaukose yra apie 60 baltymų, pagrindinis iš jų – hirudinas. Didžioji šių baltymų dalis mažina kraujo krešėjimą. Kokio nors gydomojo dėlių seilių poveikio nevaisingumui įveikti mediciniškai nėra nustatyta.
N.B.Evans atvejis sukelia tam tikrų prieštaringų minčių ir tam tikrų abejonių. Moteris teigia, kad jai „2008-aisiais... gimdoje buvo rasta daugybė navikų. Jie buvo nepiktybiniai, tačiau medikai patikino, jog niekada negalėsiu susilaukti vaikelio...“. Daugybė nepiktybinių navikų gimdoje greičiausiai reiškia miomas. Jos gali sumažinti pastojimo galimybę, tačiau nebūtinai ir ne visada.
Moters teiginys, kad „dėlė suleidžia biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali stimuliuoti organizmui būtinų hormonų gamybą ir skatinti smegenų veiklą“, specialistui įtartinas, nes neaišku, kokių hormonų trūksta. Nevaisingumą sukelia ne tik kai kurių hormonų trūkumas, bet ir jų perteklius. Be to, ši pusiausvyra nuolat keičiasi. Todėl gydomojo poveikio po dėlių terapijos galima tikėtis tik tada, kai jos veikia kaip jau aprašytas placebas, nes jis kartais iš tikrųjų „skatina smegenų veiklą“.
Moters pasakojimas kelia ir kitokių abejonių. Didžiosios Britanijos hirudoterapijos, t.y. gydymo dėlėmis, asociacijos tinklalapyje yra šios asociacijos rekomenduojamų hirudoterapeutų sąrašas, bet jame nėra nė vienos britiškos pavardės ar vardo. Tik Aleksandra, Nina Barbora, Maja, Sergejus ir panašiai. Negana to, antroji šiame sąraše yra „dr. Nina Barbora Evans“. Jei N.B.Evans gimdos miomos yra „daugybė navikų“ (suprask – kažkokių navikų), abejoju, kad „dr.“ prie jos pavardės reiškia gydytojo išsilavinimą.
Turbūt esu labai įtarus žmogus, bet man visa ši stebuklingo pagijimo istorija labai primena rinkodaros triuką, kurio tikslas – pritraukti daugiau klientų, tikėtina – Britanijoje gyvenančių tautiečių, nes britus ant tokio kabliuko pagauti vargu ar pavyks. Be to, britai gali kreiptis į teismą, jei jiems pasirodytų, kad toks gydymo metodas prieštarauja įrodymais grindžiamos medicinos principams.“
