Pasakė, kaip nepakenkti akims dirbant iš namų: daugelis pamiršta svarbų dalyką

Ar darbas namuose nuotoliniu būdu, sėdėjimas prie kompiuterio „gadina“ akis? Ar prastas apšvietimas, galbūt ne visada pritaikytas stalas, netinkama darbo kėdė nesukelia akių nuovargio?

Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas<br>D.Umbraso nuotr.
Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas<br>D.Umbraso nuotr.
Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas<br>V.Skaraičio nuotr.
Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas<br>V.Skaraičio nuotr.
Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas
Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų, sako gydytojas
Daugiau nuotraukų (4)

Auksė Kontrimienė, manodaktaras.lt

Nov 20, 2020, 7:01 AM, atnaujinta Nov 20, 2020, 7:01 AM

Ar yra pavojus, kad akys gali pavargti, pradėti silpti regėjimas? „Regos centro“ vadovas, med. dr. Paulius Rudalevičius nemano, kad darbas iš namų akims yra kenksmingas.

„Išsigąsti darbo kompiuteriu ir visokių apšvietimų tikrai nereikėtų. Tiesiog reikėtų žinoti kai kurias taisykles, kurios padeda tausoti ir pačią akį, ir patį žmogų“, – sako akių gydytojas.

Žmogaus darbo ir poilsio režimas

Pasak P. Rudalevičiaus, žmogus turėtų laikytis tokio pat darbo režimo kaip ir dirbdamas ofise. Juk ten yra nustatytos darbo valandos. Ir namuose reikia turėti tam tikrą darbo, o taip pat ir poilsio ritmą. Ir svarbu tausoti savo jėgas.

„Žinoma, darbas nuo 8 val. ryto iki 24 val. nakties nėra sveikas nei akims, nei protui. Intensyviai dirbant visą darbo dieną, bet darant pertraukas, pailsinant tiek smegenis, tiek ir akis, kaip ir visą organizmą, aš manau, kad čia nieko pavojingo nėra“, – sako medikas.

Kada akys ilsisi?

Pasak P. Rudalevičiaus, akys ilsisi tada, kai jos pakeičia fiksavimo tašką, kai keičiasi nuotoliai, kur yra žiūrima. Jeigu visą laiką žiūrima 30-40 cm. atstumu į dokumentus ant darbo stalo arba kompiuterio ar planšetės ekranas, ir jeigu tai vyksta valandą, dvi, tris, keturias, tai yra didelis nuovargis, didelė įtampa akims.

„Jeigu mes intensyviai padirbėjame pusvalandį ir padarome kad ir kelių minučių pertrauką, pažiūrime per langą, pasižvalgome po kambarį, pabendraujame su kitu žmogumi, ir jeigu tas matymo atstumas pasikeičia, kad ir trumpam, čia daug nereikia, 20 sekundžių – minutės – pilnai pakanka. Viskas tai jau yra poilsis akims“, – sako akių gydytojas.

Jo teigimu, visi įtampos mechanizmai, kurie per tą pusvalandį užsikūrė, atsipalaiduoja ir vėl akis gali dirbti panašiu ritmu ir tempu. „Jeigu mes šios sąlygos nepaisome, ir akis varginame 5-6 val. neatsitraukdami nuo kompiuterio, tada atsiranda didelė įtampa.

Akyje užstringa kai kurie komutaciniai mechanizmai, ir paskui, nors ir padarome pertrauką, akiai atsipalaiduoti jau yra sudėtinga. Čia tas pats, kaip nueiti į sporto salę ir kilnoti svorį. Jeigu jūs iškėlėte 10 kartų, tai nieko neatsitiks. Bet jeigu 3 valandas kilnosite, po to negalėsite nei išsitiesti, nei atsistoti. Ir savaitę į tą sporto klubą turbūt nebeisite, nes nebepaeisite“, – svarsto P. Rudalevičius.

Žiūrėdami į ekranus – neapaksite

Akių gydytojas neigia mitus, neva, kad dėl ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ekranus apaksite ar atsiras trumparegystė. „Nemanau, kad tai yra teisingos teorijos, ekranai visame pasaulyje jau yra pakankamai saugūs, yra sudėti visi reikalingi filtrai, tai pačio ekrano tikrai nereiktų bijoti. Reikėtų tik išlaikyti darbo ir poilsio režimą“, – sako P. Rudalevičius.

Visgi gydytojo teigimu, jeigu dirbame ilgai neatsitraukdami nuo kompiuterio, atsiranda įtampa nugaroje, kakle, stubure, rankose, pradeda skaudėti visą kūną. Pavargsta akys, tada ir turime kompiuterinį akių sindromą.

„Kad jo nebūtų, reikia daryti viso organizmo pertrauką, po valandos, pusantros darbo atsistoti, padaryti mankštą, pasivaikščioti. Arba dienos bėgyje padaryti jogos pratimų, pasivažinėti dviračiu, žodžiu, pasportuoti, kas ką mėgsta. Tai irgi labai svarbu, nes tuo metu pailsės ir akys“, – pataria medikas.

Vaikų nuovargis – tėvų rūpestis

Nors karantinas jau į pabaigą, vaikai namuose mokosi nuotoliniu būdu. Jų pamoka trunka apie 40 minučių, tad pertraukos tarp jų yra labai gerai – vaikai gali pailsėti. Gydytojas pataria tėvams atkreipti dėmesį, jog labai svarbu yra darbo vietos ergonomika.

„Čia jau tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas sėdėtų patogiai, kad kėdės aukštis būtų pritaikytas. Kambarys turėtų būti išvėdintas, nes ir akims reikia deguonies, ir smegenims, ir visam kūnui. Vaikas pats to nesugalvos“, – sako P. Rudalevičius.

Pasak jo, reikia kreipti dėmesį į apšvietimo šaltinius, kurie yra aplinkui kompiuterį, aplinkui darbo vietą. Kai dirbame kompiuteriu, neturėtų būti tiesioginės spinduliuotės, negerai, jeigu saulė pro langą plieskia tiesiai į veidą.

„Jeigu yra tiesioginis apšvietimas į veidą darbo metu, kai akis yra atmerkta, o į ją kažkas šviečia, ji yra stipriai dirginama. Ne iš karto, bet po pusvalandžio, valandos, atsiranda papildomas dirgiklis, kuris vargina akį. Todėl turėtų būti šoninis apšvietimas arba nelabai ryškus, kad vaikas mokydamasis jaustųsi komfortabiliai“, – pataria akių gydytojas.

Monitoriaus ekranas turi būti reguliuojamas pagal aplinkos apšvietimą

Pasak mediko, reikia pasižiūrėti monitoriaus ekrano rezoliucijų parametrus, kad būtų nustatytas pakankamas raidžių kontrastinis ryškumas. Jis neturėtų būti nei per daug šviesus, nei per daug užtemdytas.

„Kai mes žiūrime į ekraną, neturėtų būti įspūdžio, kad kažkas į mus šviečia su lempa. Jis turėtų būti šiek tiek pritemdytas, ypatingai, jeigu dirbame vakare. Jeigu aplinka yra šviesi, ekranas turėtų būti šviesesnis, jeigu dirbame prieblandoje, arba vakare, kai visi jau šviesas užgesina, o mes bandome kažką skaityti, tai ryškumas turėtų būti truputėlį sumažintas“, – sako gydytojas.

Jeigu visiškoje tamsoje žmogus užsimano perskaityti elektroninį laišką visu ryškumu spindinčiame ekrane, tai jis tikrai pajus jausmą, lyg kas durtų į akį. „Jeigu jūs susimažinsite apšvietimą, tai tikrai pajusite, jog labai natūraliai galite skaityti. Jeigu bandysite tą patį daryti, kai labai skaisčiai šviečia saulė, jūs ekraną norėsite maksimaliai pasiryškinti, nes antraip nieko neįžiūrėsite. Ekrano ryškumą reikia reguliuoti pagal aplinką. Ir tada nuovargio nebus,“ – sako akių gydytojas.

Jo teigimu, jeigu žiūrint į ekraną, tenka įsitempti, tai jau varginate akis. Juk nesijausite gerai, jeigu naktį kažkas švies žibintuvėliu tiesiai į veidą. Todėl ir svarbu surasti balansą.

Ekrano spinduliuotė vėžio nesukels

„Nėra ekrane kenksmingos radiacijos. Jokio vėžio ten niekas nesukels. Visos spinduliuotės yra labai nedideliais dažniais, ir jos nėra pavojingos“, – populiarius mitus griauna akių gydytojas P. Rudalevičius. Jis pataria žinoti vieną dalyką: šviesa turi skirtingas spalvas ir atspalvius: mėlyna, oranžinė, geltona. Ir šviesa tonizuoja.

„Atsikėlėme iš ryto, saulė šviečia, pajuntame energijos antplūdį. Jeigu mes tą patį bandome padaryti naktį ar vakare? Smegenys kaip ir nori ilsėtis, o mes užkuriame tonizuojantį dirgiklį. Taip ir būna, žmogus naktį padirbėja, eina miegoti ir... visų pirma nelabai užmiega, o antra, kažkodėl neišsimiega. Kitą dieną kankina nuovargis“, – sako akių gydytojas.

Pasak jo, toks žmogaus organizmo tonizavimas ne laiku, slopina tam tikrus hormonus, ir sujaukia visą žmogaus cirkadinį ritmą. „Juk atsiranda tokių, kurie dirba, dirba, paskui dar 12 nakties įsijungia filmą pažiūrėti, o kitą dieną nesupranta, kodėl visiškai neturi jėgų, nebepaeina“, – sako P.Rudalevičius. Todėl labai svarbu, jog žmogus jaustų pats save, nepervargtų, protingai susireguliuotų dienos režimą, ir padirbėtų ir poilsio nepamirštų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.