Ilgėjantis tamsusis paros laikas ir vis atšiauresniu tampantis klimatas gali neigiamai paveikti jautriausią žmogaus organą – akis. Neretai didžiąją dalį akių ligų išprovokuojame mes patys, jų nesaugodami nuo aplinkos veiksnių. Nesaugomos ir neprižiūrimos akys gali ne tik išsausėti, bet ir išprovokuoti akių paraudimą, perštėjimą ar net uždegimą.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikas gyvenimas“ buvo kalbama apie tai, kokią įtaką akims daro šaltasis metų laikas bei patalpų ir gatvės šviesos. Aptarta, kokie požymiai išduoda, kad mūsų akims reikia pagalbos ir kaip teisingai tą pagalbą suteikti.
Ne tik savo profesine, bet ir asmenine patirtimi laidoje dalinosi žinoma interjero dizainerė Vaida Žemaitytė. Moteris teigė, kad kurdama apšvietimą namuose, ji itin koncentruojasi į darbo ir vonios kambario šviesas – jos yra jautriausios žmogaus akims.
„Pagrindinės zonos, į ką kreipiu itin didelį dėmesį, yra darbo ir vonios kambariai. Užtenka pasidaryti keletą lempučių grindų lygmenyje ar po spintele, kad naktį užėjus į vonią mes neišsibudintumėme, mūsų akys nebūtų trikdomos ir netaptų tokios jautrios. Pasirinkus tokias lemputes, nereikia naudoti jungiklio. Tam yra įmontuojamas daviklis, kuris automatiškai įjungia apšvietimą“, – pasakojo dizainerė V. Žemaitytė.
Projektuodama savo namus moteris ypatingą dėmesį skyrė darbo kambario apšvietimui, kuriame praleidžia daugiausiai laiko. Dizainerė pasakojo, kad šiame kambaryje apšvietimą išskaidė į kelias dalis, jį pritaikydama prie kintančios dienos šviesos, taip ne tik apsaugodama savo akių sveikatą, bet ir apsisaugodama nuo nemigos.
„Savo darbo zonoje susiprojektavau tikrai aiškų ir funkcionalų apšvietimą. Susikūriau apšvietimą ant stalo, skirtą skaitymui. Tuomet kitą apšvietimą susikūriau darbui su kompiuteriu. Labai svarbu nesukurti ryškių kontrastų.
Jei apšvietimas netinkamas, sutemus labai stipriai pasiryškiname kompiuterio ekraną – išgaunamas šviesų kontrastas mus labai trikdo, akys greitai pavargsta ir mes jaučiamės išsibalansavę, susierzinę ir dėl to vėliau ilgai negalime užmigti“, – savo namų apšvietimo detalėmis dalinosi dizainerė.
Atėjus rudeniui, trumpėjant dienoms, vis daugiau laiko praleidžiama namuose, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo namų apšvietimą miegamajame. Viena dažniausių veiklų namuose – skaitymas, kuriam tinkamas apšvietimas yra ypatingai svarbus.
„Projektuojant apšvietimą lovoje būtent skaitymui yra keletas skirtingų variantų: gali būti ant lovos atlošo tvirtinama naktinė lemputė, kitaip vadinama naktine gyvatėle. Taip pat galima kurti sukoncentruotą kampo šviesą iš lubų. Šviesa taip pat gali būti suprojektuota tiesiai virš žmogaus pagalvės. Šie apšvietimo būdai padeda nenualinti akių ir džiaugtis geru rezultatu“, – patarimais dalinosi V. Žemaitytė.
Tačiau tinkamai sudėliotas šviesos kritimo kampas ir jo vieta – dar ne viskas. Labai svarbu pasirinkti teisingo galingumo šviesos lemputes.
„Dažniausiai rekomenduojame klientams rinktis lemputes nuo 2700 iki 3000 kelvinų. Toks apšvietimas yra labai jaukus, minkštas, malonus, labiausiai tinkamas namams. Jeigu renkamės kiek šaltesnę spalvą, pavyzdžiui, 4000 kelvinų – ji labiau skirta ofisams ir darbo zonoms. Tokį apšvietimą žmogus galėtų įsirengti darbo kambaryje“, – kalbėjo dizainerė.
Moteris prisipažino, kad nors ir žino visas apšvietimo taisykles, kartais ir pati jaučia akių išsausėjimą nuo dažno išmaniųjų technologijų naudojimo, kurių, deja, bet šiandien išvengti negalime. Todėl kuriant apšvietimą reikia visuomet derinti jį ir su interjero spalvomis, kad jis kiek įmanoma labiau prisidėtų prie akių sveikatos puoselėjimo.
„Teisingai suderintas apšvietimas ir interjero spalvos teigiamai įtakoja žmogaus psichologinę būseną bei regą“, – laidoje kalbėjo moteris.
Laidoje „Sveikas rytojus“ apie akių sveikatą kalbėjo ir akių ligų gydytoja, medicinos mokslų daktarė Dalia Krivaitienė. Specialistė, pasakodama apie akių sveikatą, didelį dėmesį atkreipė ir į jų būklę šildymo sezonu.
„Šildymo sezono metu labai išsausėja patalpų oras, kuris labai išsausina akių paviršių. Tada žmonės ima jausti perštėjimo, graužimo jausmą, akys parausta. Paradoksalu tai, kad akys pradeda ašaroti, nors tas ašarojimas kaip tik yra susijęs su jų sausumu“, – žiniomis laidoje dalinosi gydytoja D. Krivaitienė.
Kad išvengtume akių sausumo prasidėjus šildymo sezonui, specialistė rekomenduoja drėkinti šildomų patalpų orą. Drėgme patalpas galime pripildyti ir keliais paprastais buitiniais veiksmais.
„Patalpose yra labai svarbi drėgmė. Rekomenduojamas drėgmės procentas – 40–60 proc. Drėgmę namuose galime pasididinti ir buitinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, dažnai vėdindami patalpas, plačiai palikdami langą atidarytą apie 15–20 min.
Taip pat galima patalpose sukurti skersvėjį, kad jas tam kartui išvėdintumėme. Taipogi galima namuose pasistatyti oro drėkintuvą. Taip pat galima ant radiatorių pakloti sudrėkinto audeklo gabalėlius arba šalia pastatyti vazas pilnas vandens, kad šis galėtų išgaruoti“, – patarimais dalinosi gydytoja.
Tačiau šildomas patalpų oras – ne vienintelis faktorius, sausinantis akis. Jas neigiamai veikia ir išmaniosios technologijos. Kalbėdama apie šiuolaikines technologijas, jų naudojimą ir sukeliamą žalą, specialistė įvardino kelis būdus, kaip tą žalą akims būtų galima sumažinti.
„Norint palengvinti akių darbą, apšvietimą rekomenduojama rengti už monitoriaus. O kalbant apie šiuolaikinius mobiliuosius prietaisus, juose galima rasti akių komforto funkciją, kuri, sumažinusi skleidžiamos šviesos intensyvumą, tausoja akių sveikatą. Jei tokios funkcijos nėra, galima tiesiog pasimažinti mobilaus ekrano apšvietimą iki tokio lygio, kuris nedirgintų akių“, – patarimais dalinosi specialistė.
Akių ligų gydytoja D. Krivaitienė, kalbėdama apie akių ligas ir jų išsausėjimą, atkreipė dėmesį ne tik į apšvietimą, bet ir į laiką, praleidžiamą prie kompiuterio ekrano. Žmonėms, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterių, gydytoja patarė užsiimti akių mankšta, masažu arba nepamiršti jų tiesiog pailsinti.
„Būtinai reikia daryti pertraukas. Jeigu mūsų darbas yra 8 valandas žiūrėti į monitorių, kas valandą reikia daryti pertraukas, o kas 10–15 minučių galima daryti lengvą akių mankštelę: pasižiūrėti akimis į įvairias puses (į viršų, šonus), užsimerkus pabūti 5 minutes, stipriai užsimerkti 10 kartų. Be mankštos, galima akis ir pamasažuoti arba tiesiog nusiprausti veidą ir tuo pačiu sudrėkinti akis“, – laidoje kalbėjo gydytoja.
Kalbėdama apie akių diskomfortą įtakojančius veiksnius, gydytoja atkreipė dėmesį, kad akių sausumas gali atsirasti ne tik nuo mus supančių veiksnių – netinkamos šviesos, oro ar išmaniųjų technologijų, bet ir dėl akių riebalinio audinio suprastėjimo.
„Ašarų plėvelę sudaro gleivinis sluoksnis, vandeningas sluoksnis, riebalinis sluoksnis ir taip pat labai nedidelis kiekis druskų. Didelį vaidmenį ašarų plėvelėje vaidina riebalinis sluoksnis. Ir kai tas riebalinis sluoksnis tampa nekokybiškas, atsiranda ši sausų akių liga“, – apie akių išsausėjimo priežastis kalbėjo D. Krivaitienė.
Į atsiradusį akių sausumą, anot gydytojos, nederėtų numoti ranka, nes negydomas akių išsausėjimas gali sukelti ir rimtesnius padarinius. Vienas iš jų – neinfekcinės kilmės uždegimas.
„Akių sausumas sukelia neinfekcinės kilmės uždegimą. Akių paviršius dirginamas ir pradeda gamintis daugiau nekokybiškų ašarų, kurios greičiau išgaruoja“, – žiniomis laidoje dalinosi gydytoja.
Apie akių riebalinio sluoksnio reikalingumą laidoje „Sveikas rytojus“ taip pat kalbėjo ir vaistininkė Kristina Staivė. Specialistė pabrėžė, kad riebalinis akies audinys yra svarbus ne tik dėl to, kad neleidžia atsirasti uždegimui, bet ir dėl to, kad šis sluoksnis iš akyje esančių ašarų neleidžia išgaruoti vandeniui.
Vienintelė akies paviršiaus apsauga, anot specialistės, yra sveika ašarų plėvelė ir maksimali profilaktika nuo druskų sukeliamo akies paviršiaus streso. Jei ašarų plėvelė yra pažeista, vaistininkė rekomenduoja naudoti akių lašiukus su osmoprotektoriais.
„Sausos akys turi būti nuolat vilgomos, todėl pravartu turėti specialių akių lašų su natūraliomis organinėmis dalelėmis, vadinamomis žmogaus ašarų osmoprotektoriais, kurios, patekusios į ląsteles, sulaiko jose vandenį ir neleidžia druskoms jo pašalinti, tokiu būdu užtikrindamos, kad akies paviršiaus ląstelės vėl ims gaminti visus tris ašarų plėvelės sluoksnius.
Šie akių lašai turi dvejopą veikimą: jie ne tik drėkina akies paviršių, bet ir patenka į akies paviršiaus epitelio ląsteles bei sugrąžina į jas prarastą vandenį“, – apie sausų akių priežiūrą pasakojo vaistininkė.
