Galimybės gydytis svetur: ką būtina žinoti?

2013 m. pabaigoje įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatoms, Lietuvos piliečiams atsivėrė durys į bet kurios ES šalies narės gydymo įstaigas. Tiesa, Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai primena, kad prieš renkantis gydymo įstaigą užsienyje, pirmiausia reikėtų pasidomėti išlaidų kompensavimo tvarka bei įvertinti gydymo paslaugų įkainius. Taip pat žinotina, kad norimos paslaugos reikės laukti bendroje eilėje.

Pirmiausia už užsienyje suteiktas gydymo paslaugas sumoka pats pacientas, o grįžęs į Lietuvą ne vėliau kaip per metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi teisę kreiptis dėl kompensacijos.<br>123rf nuotr.
Pirmiausia už užsienyje suteiktas gydymo paslaugas sumoka pats pacientas, o grįžęs į Lietuvą ne vėliau kaip per metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi teisę kreiptis dėl kompensacijos.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

2015-07-03 10:03, atnaujinta 2017-10-28 06:23

Apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) Lietuvoje ir nusprendusiems gydytis užsienio gydymo įstaigose kompensuojamos tik tos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvoje, ir tokia apimtimi bei tvarka, kaip apmokama mūsų šalyje. Tačiau nekompensuojamos slaugos ir ilgalaikio gydymo, prevencinių programų, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių paslaugų, estetinės chirurgijos išlaidos.

Taip pat reikia žinoti, kad kompensuojamos išlaidos, patirtos tik gydymo įstaigose, priklausančiose šalies nacionalinei sveikatos sistemai, t. y. tokiose, kurios turi licenciją ir sudaro sutartis su valstybės privalomojo sveikatos draudimo institucijomis dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo.

Pirmiausia už užsienyje suteiktas gydymo paslaugas sumoka pats pacientas, o grįžęs į Lietuvą ne vėliau kaip per metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi teisę kreiptis dėl kompensacijos. Prašymą kompensuoti išlaidas reikia pateikti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių arba Panevėžio teritorinei ligonių kasai (TLK). Pacientai TLK taip pat turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, medicinos dokumentus arba jų kopijas, įskaitant Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su TLK, gydytojo siuntimo kopiją, kompensuojamųjų vaistų, medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų ir receptų kopijas (jei prašoma kompensuoti vaistų, medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas) bei finansinius dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos čekius, kasos pajamų orderio kvitus ir kt.).

VLK primena, kad teisę į kompensaciją turi tik tie žmonės, kurie yra apsidraudę PSD, turintys Lietuvos gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su TLK, gydytojo siuntimo kopiją. Taip pat svarbu žinoti, kad ES šalyse suteiktų gydymo paslaugų išlaidos vėliau kompensuojamos tokia pačia tvarka ir tokiais pat įkainiais, kokiais būtų kompensuojamos Lietuvoje. Todėl, pavyzdžiui, jei operacijai pasirinkote užsienio kliniką, kurioje šios paslaugos įkainis yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje, šis skirtumas kompensuojamas nebus ir jį teks padengti iš savo kišenės.

VLK paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, skiriasi ne tik gydymo kainos. Kai kuriose šalyse taikomos priemokos, pavyzdžiui, už recepto išrašymą, tyrimus, už kuriuos pacientas turi sumokėti savo lėšomis. Šiuo atveju kompensuojamos tik tų paslaugų, kurios teikiamos ir apmokamos PSDF biudžeto lėšomis Lietuvoje, išlaidos ir tokiomis kainomis, kurios taikomos mokant gydymo įstaigoms mūsų šalyje. TLK komisija priima sprendimą, ar paciento išlaidos gali būti kompensuotos ir kokia kompensuotina suma.

„Vykstantiems gydytis rekomenduojame pasidomėti, kokios yra eilės reikalingai paslaugai, nes teks laukti bendroje eilėje, primename, kad Lietuvoje išduoto gydytojo siuntimas galioja 30 dienų. Be to, patariame Lietuvoje atlikti reikiamus tyrimus, pasirūpinti medicininių ir kitų dokumentų vertimus. Tai padeda sumažinti išlaidas užsienyje,“– sako D.Berūkštienė.

Nuo 2013 m. pabaigos iki 2014 m. pabaigos (per pirmuosius 14 mėnesių) į užsienį gydytis išvyko, o vėliau prašymus kompensuoti gydymo išlaidas TLK pateikė 53 žmonės. Jiems sumokėta 30 347 eurų už gydymą ligoninėse, gydytojų specialistų konsultacijas. 14 pacientų gydėsi Vokietijoje, iš viso kompensuota 13,8 tūkst. eurų suma, 12 – Latvijoje (kompensuota 3750 eurų), 9 – Lenkijoje (kompensuota 5390 eurų), po 7 – Estijoje ir Slovakijoje (kompensuota 1271 ir 3930 eurų).

D.Berūkštienė taip pat primena, kad prireikus būtinosios pagalbos kelionės ES metu taikoma kita tvarka. Būtinosios pagalbos dažniausiai prireikia susirgus ar dėl patirtos traumos, ji Lietuvos apdraustiesiems suteikiama nemokamai, pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Svarbu žinoti, kad planinis gydymas ar pagalba su ESDK neteikiama.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.