Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė teigia, kad dienos chirurgijos paslaugomis paprastai naudojasi tie pacientai, kurių laukia mažos invazijos reikalaujančios operacijos. Ginekologinės, urologinės, ortopedinės, kataraktos operacijos, odos darinių šalinimas – dažniausiai suteikiamos paslaugos, po kurių pacientai dar tą patį vakarą gali būti išleidžiami toliau gydytis namuose.
Dienos stacionaro paslaugas dauguma pacientų renkasi tais atvejais, kai jiems reikia nechirurginio gydymo: diagnostinės procedūros, sulašinti į veną vaistus ir pan. Tokios specializuotos gydymo paslaugos jiems teikiamos dalį dienos ar tik kelias valandas.
„Dienos stacionaro paslaugos, suteikus reikiamą pagalbą gydymo įstaigoje, leidžia ligoniams daugiau laiko praleisti jiems įprastoje namų aplinkoje. Savo ruožtu ligoninės gali priimti daugiau pacientų, nes šie po atliktų procedūrų toliau sveiksta namuose. Todėl tokios dienos stacionaro paslaugos Lietuvoje tampa vis populiaresnės“, – sakė D.Berūkštienė.
Dienos stacionaro paslaugas pernai Lietuvoje teikė 97 gydymo įstaigos – tai yra dvidešimčia gydymo įstaigų daugiau nei prieš trejus metus. Atsižvelgiant į augančią šių paslaugų paklausą, dienos stacionaro paslaugoms finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriama daugiau lėšų. Pavyzdžiui, pernai šioms paslaugoms buvo skirta beveik 0,9 milijono eurų daugiau nei metais prieš tai.
