Paaiškino, kodėl gydytojams duoda kyšius

Svarbiausios priežastys, dėl kurių dalis Lietuvos gyventojų vis dar yra linkę duoti kyšius medikams, yra ne medicininio, bet socialinio ir psichologinio pobūdžio. Duodami kyšius žmonės tikisi didesnio medikų dėmesio, geresnės priežiūros arba tiesiog net neįsivaizduoja, kad galima elgtis kitaip ir gydytojui tiesiog padėkoti žodžiu, o ne brukti į rankas kyšį.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
Lietuvos gyventojų apklausa, 2016 m. vasaris.<br>Baltijos tyrimai nuotr.
123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 23, 2016, 8:26 AM, atnaujinta May 31, 2017, 9:18 PM

Tai atskleidė Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Lrytas.lt vykdomo projekto „Sveikas!“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šių metų vasarį apklausė 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis,  t. y. 59 procentai respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių lankėsi kokioje nors gydymo įstaigoje arba naudojosi medicininės reabilitacijos paslaugomis – niekam nedavė jokių kyšių. Kiekvieną kartą (ar beveik kiekvieną kartą) už per šį laikotarpį suteiktas paslaugas davę kyšį prisipažino 6 procentai gyventojų. Dar 24 procentai gydymo įstaigų pacientų ar medicininės reabilitacijos paslaugų gavėjų nurodė, kad už suteiktas paslaugas asmeniškai atsilygino keletą kartų.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad dažniau kyšius per pastarųjų vienerių metų laikotarpį buvo linkusios duoti moterys (34 proc.) nei vyrai (25 proc.). Taip pat kyšius dažniau linkę duoti vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės (37 proc.), mažesnių miestų gyventojai (40 proc.), neturintys aukštojo išsilavinimo (38 proc.) bei blogai arba vidutiniškai vertinantys savo finansinę šeimos padėtį (atitinkamai 34 ir 32 proc.).

Atskleidė svarbiausias priežastis

40 procentų davusiųjų kyšį teigė, jog taip pasielgė, nes tikėjosi daugiau dėmesio savo sveikatos problemoms. „Akivaizdu, kad svarbiausia priežastis, kodėl pacientai duoda kyšius, yra ne medicininė ir niekaip nesusijusi su sveikatos paslaugų kokybe. Trūksta elementaraus žmogiškojo ryšio, dėmesio, galimybės pasikalbėti su gydytoju ir iš jo lūpų išgirsti aiškius, suprantamus atsakymus į kylančius klausimus ar tiesiog sulaukti nuraminimo“, teigė VLK direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė.

Beveik trečdalis davusiųjų kyšius – 32 procentai – nurodė taip pasielgę, nes tikėjosi greitesnio ir geresnio gydymo. Tačiau VLK pabrėžia, kad šiuolaikinės priemonės bei atsakingų institucijų dėmesys šią problemą leidžia vis efektyviau spręsti be jokių kyšių. Pavyzdžiui, pacientai internete patys gali stebėti eiles ir savo nuožiūra rinktis konkrečią gydymo įstaigą arba gydytoją.

Dar ketvirtadalis – 25 procentai – davusiųjų kyšį respondentų prisipažino taip norėję atsidėkoti gydytojui. 16 procentų kyšio davėjų teigė, kad jiems apie būtinybę duoti kyšį buvo netiesiogiai pasakyta arba užsiminta elgesiu. 12 procentų davusiųjų kyšį tvirtino, kad taip pasielgti juos paskatino kiti pacientai.

„Iš šios apklausos galime daryti išvadą, kad labai dažnai kyšio davimo priežastys glūdi žmonių mentalitete. Juk apklausa parodė, kad net 2 iš 3 respondentų žino, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse,  veikia privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema ir PSD mokėtojai didžiąją dalį sveikatos paslaugų gauna nemokamai. Tačiau susidūrę su medikais neretai žmonės tiesiog iš įpročio ar prisiklausę aplinkinių patarimų griebiasi kyšių. Dar kartą skatiname žmones taip nesielgti ir nemokėti už suteiktas paslaugas dukart, nes už jas jau apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. O jei patiriamas spaudimas ar sulaukiama užuominų duoti kyšį, rekomenduojame nieko nelaukiant informuoti įstaigos vadovybę ar STT. Ligonių kasos taip pat aktyviai kovoja su tokio spaudimo apraiškomis, tačiau tik drauge su pacientais galime jas visiškai išnaikinti“, – kalbėjo Ž.Abelienė.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į kyšininkavimo sveikatos apsaugos sektoriuje problemą, VLK kartu su Lrytas.lt įgyvendina projektą „Sveikas!“, kurio dalis yra akcija „Gerbk“, kviečianti žmones būti pilietiškais ir sąmoningais. Pacientams primenama, kad šie kas mėnesį moka PSD įmokas, o ligonių kasos gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas sumoka PSDF lėšomis.

„Akcijos šūkis ne veltui skelbia „Gerbiu, todėl neduodu kyšio!“. Manome, kad kyšio davimas žemina ir jo davėją, ir gavėją, be to, menkina medikų įvaizdį, o kartu – ir pacientų pasitikėjimą jais. Džiugu, kad apklausa parodė, jog jaunesni žmonės į kyšininkavimą žvelgia griežčiau ir kur kas rečiau bando duoti kyšius nei vyresnio amžiaus gyventojai. Tai leidžia tikėtis, kad ilgainiui duoti kyšį Lietuvoje taps visiškai svetima“, – vylėsi VLK direktoriaus pavaduotoja Ž.Abelienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.