Prausynų ritualo ištakos
Mūsų protėviai gimdymo ritualui ruošdavosi kaip ir visiems perėjimo ritualams. Liaudies tradicijoje gimdymas prilyginamas mirčiai ir atgimimui, todėl ir čia gimdyvė turėdavo būti romi, pasiruošusi – prieš gimdymą (kaip ir ligonis prieš mirtį ir jaunoji prieš vestuves) reikėdavo su visais susitaikyti, visų atsiprašyti ir gauti palaiminimą.
Ruošiantis gimdymui buvo įprasta eiti ir į pirtį. Pirtis nuo seniausių laikų yra viena iš sakraliausių erdvių, kuriose vykdavo moterų apeigos. Pirtyje moterys ir gimdydavo. Su gimdymu pirtis siejama ir dėl to, kad čia susitinka du svarbūs pradai – vanduo ir ugnis, susiję su gimties virsmu ir nėštumu. Apie prasidėjusį gimdymą liaudyje buvo sakoma – griuvo krosnis. Krosnis, garas, kaminas, vanduo – tai vis gimdos, įsčių, gyvybės atsiradimo simboliai mūsų protėvių kultūroje.
Rytų Lietuvoje moterys prieš gimdymą eidavo į pirtį išsikaitinti, išsivanoti. Pribuvėja karštų garų vonias būsimai gimdyvei galėjo daryti ir namuose, buvo tikima, kad tai skatina lengvesnį gimdymą. Gimdyvės garinimas, kojų ir strėnų šildymas buvo vienas iš įprastų pasiruošimo gimdymui ritualų.
Svarbūs būdavo ir marškiniai, su kuriais moteris gimdydavo. Jie, tikima, įgydavo ypatingų galių kaip šventas reliktas, dalyvavęs gimties rituale. Įvyniotą į neskalbtus motinos gimties marškinius atnešdavo vaikelį į vardynas, nes buvo tikima, kad taip jį saugo dievai ir protėvių vėlės. Su tais pačiais marškiniais motina gimdydavo ir visus paskesnius savo vaikus, tad sesės ir broliai buvo vystomi į tuos pačius apsauginius marškinius savo vardynų dieną.
Prausynų ritualas šiandien
Prausynų ritualą atgaivino pribuvėja Jurga Švedienė, ieškodama ritualo, padėsiančio moterims pasiruošti gimdymui. Prausynų tikslas – palydėti moterį į gimdymą, padėti nusiteikti, moraliai pasiruošti gimties virsmui, sustiprinti ir palaikyti būsimą gimdyvę.
Prausynos yra paremtos senaisiais papročiais ir ritualais, jų metu aukojama deivėms, dalyvaujančioms gimties virsme – deivei Žemynai, deivei Laimai. Prausynos – tai uždaras moterų ritualas, gaivinantis senąsias moterų apeigas ir misterijas.
Prausynų ritualo metu ir šiandien einama pasikaitinti į pirtį, kurioje susirinkusios draugės sakydamos gražiausius linkėjimus prausia ir laimina gimdyvės kojas ir pilvelį. Gimdyvei šukuojami plaukai dainuojant apie deivę, sėdinčią savo krėslę, galvą šukuojančią ir suteikiančią gyvybę. Buvo tikima, kad gimdymui palengvinti reikia išpinti kasas, atidaryti visus langus ir duris, atitraukti krosnies velkę – kai atleis, tai ir paleis, sakydavo. Moterys gimdyvei dovanoja pačių išsiuvinėtus, įvairiais apsauginiais simboliais puoštus gimties marškinius, kurie tampa ją gimdymo metu saugančiu amuletu, lydinčiu ir užgimusį vaikelį į vardynų apeigą.
Susirinkusios į prausynas moterys dalinasi savo gimdymų patirtimi, patarimais, kaip lengviau pereiti šį virsmą. Pagal seną paprotį patirtis ir išmintis perduodama iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas.
Deivei Žemynai ir deivei Laimai, prašydamos lengvo gimdymo, moterys aukoja duoną ir girą, grūdus.
Prausynų ritualas, draugių linkėjimai, malda už gimdančią draugę tampa gimdyvės stiprybės šaltiniu, iš kurio ji semiasi jėgų gimties virsmo metu. Tokie ritualai svarbūs ir šiandien, nes jie tampa įgalinančia, sustiprinančia patirtimi.
Daugiau: svirnas.wordpress.com
