Apie skandalingą kaunietės gimdymo istoriją išgirdę specialistai neslėpė: akušerinis smurtas egzistuoja Skyriaus vedėja – priblokšta

Prieš beveik keturis mėnesius LSMU Kauno ligoninėje gimdžiusi Gabrielė buvo priblokšta gydytojų abejingumo, grubumo ir įžeidinėjimų. Portalo lrytas.lt publikuotame moters pasakojime gimdymas ne tik truko ilgai bei skausmingai, bet, pasak moters, buvo palydimas akušerės rėkimo. Jauna mama nusivylusi ir vėliau suteikta pagalba – sudėtingos komplikacijos pastebėtos ne iškart, o personalas negailėjo ironijos bei sarkazmo.

Kaunietės gimdymas ne tik truko ilgai bei skausmingai, buvo palydimas akušerės rėkimo, o komplikacijos pastebėtos ne iškart.<br> lrytas.lt koliažas
Kaunietės gimdymas ne tik truko ilgai bei skausmingai, buvo palydimas akušerės rėkimo, o komplikacijos pastebėtos ne iškart.<br> lrytas.lt koliažas
LMSU Kauno ligoninė turi naujagimiui palankios ligoninės statusą, todėl šis incidentas sulaukė didelio dėmesio.<br>M.Patašiaus nuotr.
LMSU Kauno ligoninė turi naujagimiui palankios ligoninės statusą, todėl šis incidentas sulaukė didelio dėmesio.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Man asmeniškai skaudu dėl šios situacijos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo LMSU Kauno ligoninės vyr. akušerė I.Joneliūnienė.<br>Pranešimo nuotr.
„Man asmeniškai skaudu dėl šios situacijos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo LMSU Kauno ligoninės vyr. akušerė I.Joneliūnienė.<br>Pranešimo nuotr.
„Mes pamirštame, kad gimdyme svarbiausia yra pati gimdanti moteris“, – teigia dula Lina.<br>Stop kadras.
„Mes pamirštame, kad gimdyme svarbiausia yra pati gimdanti moteris“, – teigia dula Lina.<br>Stop kadras.
„Žinoma, šią patirtį norisi užmiršti, bet reikia apie tai kalbėti, nes, nors labai gaila, bet akušerinis smurtas egzistuoja“, – nuomone dalijasi akušerė, tėvystės mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
„Žinoma, šią patirtį norisi užmiršti, bet reikia apie tai kalbėti, nes, nors labai gaila, bet akušerinis smurtas egzistuoja“, – nuomone dalijasi akušerė, tėvystės mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 2, 2020, 1:10 PM, atnaujinta Dec 2, 2020, 2:48 PM

Portalui lrytas.lt šią situaciją pakomentavo akušerė-ginekologė Ieva Girdvainienė, LMSU Kauno ligoninės vyr. akušerė Ilona Joneliūnienė ir moteris gimdymuose lydinti dula Lina Gabrijolavičienė.

Empatijos niekas nemoko

„Pirmą kartą šią istoriją išgirdau, kai šeima mane pasikvietė, kaip žindymo konsultantę. Jie tokie kantrūs, ramūs ir kai po truputį papasakojo visą istoriją, aš buvau pritrenkta. Žinoma, šią patirtį norisi užmiršti, bet reikia apie tai kalbėti, nes, nors labai gaila, bet akušerinis smurtas egzistuoja“, – nuomone dalijasi akušerė, tėvystės mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė.

Specialistė atsidūsta, kad empatijos pacientams universitete nemoko ir kokie jau yra žmonės, tokie ir dirba.

„Medikai turi būti ypatingai empatiški – dirbant su besilaukiančia ar gimdančia moterimi reikia ypatingo supratingumo, nes jos juslės natūraliai išryškėjusios, hormoninis fonas pasikeitęs ir kartais jų reakcijos būna padidintos, paryškintos, bet čia ir yra profesionalumas tai įvertinti bei suprasti, kad tai normalu – ji nešioja kūdikį“, – teigia I.Girdvainienė.

Svarbiausia – kalbėtis

Jos nuomone, visos moterys turi teisę į orų gimdymą ir pagarbią pagalbą gimdant, todėl galima laisvai pasirinkti įstaigą, kur gimdyti įvertinant visas aspektus: „Bendravimas yra turbūt svarbiausia dalis, nes jei jis blogas, gali baigtis patologiniu gimdymu. Jei taip nutiktų, kad nerastumėte bendros kalbos su personalu, bendrauti turėrų vyras, ne mama, kuri būna procese.

Jei kažkas nepatinka, vyras patarčiau eiti pas personalą, ieškoti skyriaus vedėjo, vyr. budinčio ir kalbėti, komunikuoti. Svarbiausia, tai daryti be pykčio, susipriešinimo, o atvirai, gražiai pasakyti, kad jaučiate, jog nesusikalbate su specialistais, norėtumėte kitų pagalbos.“

Lygiai taip pat verta tęsti komunikaciją ir po gimdymo – pasakyti,kas nepatiko, išrašant dažniausiai reikia užpildyti ir personalo kokybės darbo įvertinimo lapą.

„Nebūtina visada eiti į viešą erdvę – tai skaudina medikus, kurie ne visi blogi ir ne visa įstaiga yra kalta dėl vieno žmogaus klaidos“, – pataria akušerė Ieva.

Gimdymui reikia pasiruošti

Pasak specialistės, tėvai taip pat turi bent šiekt pasiruošti gimdymui, apsilankyti kursuose tam, kad sužinotų gimdymo eigą, suprastų, ko galima tikėtis, kaip viskas vyks.

„Gimdyme dalyvauja ne tik personalas, bet ir mama, todėl ji turi padėti medikams, būti pasiruošusi suprasti ir juos. Labai geras sprendimas yra gimdymo planas – nors Lietuvoje jis nelabai prigijo, nes kažkodėl tapatinamas, kaip „užsakymo lapas“, bet jis gali labai daug ką pasakyti apie gimdyvę, jos norus, lūkesčius.

Dabar, siaučiant pandemijai, kai negalima pasirinkti specialisto, nes budi viena komanda, gimdymo planas yra puiki žinutė į ką norite, kad atsižvelgtų jus nepažįstantys gydytojai. Jį geriausia susidaryti praėjus mokymams, kad nekiltų absurdiškų minčių prašyti gimdymo vandenyje, kai įstaigoje nėra tam pritaikytos vonios“, – šypteli akušerė.

Kartais, jei būsimas tėtis nesijaučia drąsiai galėdamas kištis į šiuos procesus ar nenori dalyvauti gimdyme, verta pagalvoti, gal į pagalbą pasitelkti dulą. Ji būsimai mamai gali būti ne tik dvasinė atrama, bet ir iš anksto žinodama mamos pageidavimus komunikuoti su medikais dėl jų išpildymo.

Griežtas žodis gimdyvių nemobilizuoja

„Norėčiau pabrėžti, kad gimdyvės ir personalo santykiai ne visada yra lygiaverčiai – vieni šių žmonių išgyvena vieną intensyviausių, išskirtinių patirčių savo gyvenime, yra neįprastoje aplinkoje neįprastomis aplinkybėmis, jaudinasi dėl sveikatos ar net gyvybės, kiti turi autoritetą, galią priimti sprendimus ir valdžią. Žinome, kad išbandymas valdžia ir pinigais yra vienas didžiausių žmogiškumui – galbūt būtent tokia situacija susiklostė ir minimo gimdymo atveju. Visuomenės emocinis raštingumas nėra aukštas, patyčių toleravimas, net neatpažinimas yra stiprus, ir tai turi savo pasekmes – o gimdyklose irgi dirba tos pačios visuomenės atstovai“, – teigia dula, Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė L. Gabrijolavičienė.

Jos teigimu, su gimdyve dirbantys ligoninės atstovų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo programose psichologijai, emocijoms, jų įtakai gimdymo procesui, dėmesio skiriama stipriai per mažai.

„Kartais pamirštama, kad gimdyme svarbiausia yra pati gimdanti moteris, todėl, jei ji rėkia (ar daro kažką, kas kelia aplinkinių reakciją), reikėtų stengtis ne tildyti ją, o atkreipti dėmesį, dėl ko tai vyksta – gal ji taip išleidžia įtampą? O gal tai – ženklas, kad jai skauda arba kažkas netinka? Gal kažką pakeitus, palengvintume situaciją“, – priduria L. Gabrijolavičienė.

Ji girdėjusi ne vieną istoriją apie traumuojančias gimdymo patirtis.

„Dažna moteris savo gimdymo patirtį užtrunka suvokti, įsisąmoninti, priimti – vienaip gali kalbėti pirmąją savaitę, kitaip – praėjus pusmečiui. Jei trauma buvo labai stipri, gali būti, kad jos apskritai neatsimena sąmoningai, ji reiškiasi per sapnus, neadekvačias reakcijas į vaiką, kitas moteris, apskritai gimdymo temą“, – pabrėžia pašnekovė.

Visi supranta, kad gydytojų krūviai dideli, jie patiria įtampą, tačiau tai turėtų būti problemos indikatorius, o ne pasiteisinimas. Tam reikėtų rimtų sisteminių pokyčių.

Siekiant skleisti žinią apie gimdyvių patirtis visos Lietuvos mastu ir apie gimdančiųjų teises, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kviečia šiemet ir pernai gimdžiusias moteris dalyvauti apklausoje ir dalintis savo gimdymo patyrimu. Apklausą galima užpildyti https://apklausa.manogimdymas.lt.

Žada išsiaiškinti aplinkybes

LMSU Kauno ligoninė turi naujagimiui palankios ligoninės statusą, todėl šis incidentas sulaukė didelio dėmesio.

„Labai apgailestaujame dėl šio apmaudaus nesusipratimo. Paprastai LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius sulaukia daug padėkų ir šiltų atsiliepimų apie mūsų darbuotojus ir jaukią aplinką, kuri yra artima namams. Todėl ypač gaila, kad pacientė nesikreipė į skyriaus vadovus iškart, o išsinešė nuoskaudą.

Jei būtų kreiptasi iškart, o ne praėjus pusketvirto mėnesio, būtų daug lengviau objektyviai vertinti situaciją, priimti atitinkamus sprendimus. Mums labai svarbi kiekviena pacienčių pastaba, tuo labiau, kad tokie nusiskundimai nėra įprasti.

Pandemijos metu dėl didelės psichologinės įtampos visuomenėje tiek pacientai, tiek medikai įvairias situacijas gali įvertinti ne visai objektyviai, bet mūsų įstaiga kiek įmanoma maksimaliai bandys išsiaiškinti šios situacijos aplinkybes“, – portalui lrytas.lt teigė ligoninės komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Jūratė Kuzmickaitė

Skundas – pribloškė

Mamos skundas pasiekė ir LMSU Kauno ligoninės vyr. akušerę, Lietuvos akušerių sąjungos prezidentę ir Kauno kolegijos lektorę I.Joneliūnienę, kuri nustebo vėl išgirdusi apie šią situaciją beveik po keturių mėnesių.

„Man asmeniškai skaudu dėl šios situacijos. Kolegijoje dėstau profesinę etiką, pati asmeniškai bendravau dar ligoninėje su šia šeima ir daugybę metų kartu dirbu su skunde įvardijama akušere, todėl esu priblokšta įvairiapusiškai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo I.Joneliūnienė.

Specialistės teigimu, šis skundas galėjo gimti dėl daugybės aplinkybių.

„Nežinau, gal kaltos emocijos, hormonai, skausmas... Visada sakau, kad gimdykloje gali dirbti tik geriausios iš geriausių akušerių, nes garbingesnės ir atsakingesnės vietos nėra. Minėta akušerė dirba jau dvidešimt metų ir nė karto nesulaukė nė vieno skundo, net neįsivaizduoju, kad šis ramus žmogus galėtų pakelti balsą. Aišku, šis gimdymas nebuvo lengvas, akušerės tokiais atvejais bando raminti, paaiškinti ką daryti ir gal mama tai įvertino, kaip pakeltą toną?

Ten nebuvau, dabar po tiek laiko sunku ir pasakyti, bet kol aš pati juos lankiau pooperacinėje palatoje – skundų nebuvo. Tiesa, mama priminė dėl draudimo lankytis studentams ir tą pačią akimirką į juos buvo įsiklausyta, – atsidūsta akušerė. – Norėtųsi priminti ir šeimoms, kad vaiko gimimui reikia ruoštis, pirmas gimdymas gali trukti 16-18 valandų ir tai yra normalu, nes per mažą rakto skylutę turi žmogus ateiti į pasaulį. Labai apmaudu, kad šįkart mama išsinešė ne tik sveiką naujagimį, bet ir blogas emocijas.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.