Psichologė primena nėščiųjų ar jaunų moterų artimiesiems: pogimdyminės depresijos požymiai

Pajutusios liūdesį, melancholiją ar apatiją besilaukiančios ar kūdikio susilaukusios moterys dažnai veja neigiamas emocijas į šalį, neva, taip jaustis negalima. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos medicinos psichologe Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė kalba apie emocinę sveikatą nėštumo metu ir po gimdymo.

Dažnai atrodo, kad moteris susiduria tik su teigiamais jausmais – laime, pakylėjimu, tik puikios emocijos, bet jaučiamasi ir priešingai – būsimos mamos galvoja, kaip viskas vyks, svarsto, ar sugebės rūpintis naujagimiu, susidoroti su nauju mamos vaidmeniu, kaip susitvarkys namuose.<br>„Pexels“ nuotr.
Dažnai atrodo, kad moteris susiduria tik su teigiamais jausmais – laime, pakylėjimu, tik puikios emocijos, bet jaučiamasi ir priešingai – būsimos mamos galvoja, kaip viskas vyks, svarsto, ar sugebės rūpintis naujagimiu, susidoroti su nauju mamos vaidmeniu, kaip susitvarkys namuose.<br>„Pexels“ nuotr.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos medicinos psichologe Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė kalba apie emocinę sveikatą nėštumo metu ir po gimdymo.<br>Stop kadras
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos medicinos psichologe Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė kalba apie emocinę sveikatą nėštumo metu ir po gimdymo.<br>Stop kadras
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-11-17 08:14

– Kuo ypatingas nėštumo periodas?

– Pripažįstama, kad nėštumo laikotarpis yra vienas svarbiausių moters ir visos šeimos gyvenime. Dažnai atrodo, kad moteris susiduria tik su teigiamais jausmais – laime, pakylėjimu, tik puikios emocijos, bet jaučiamasi ir priešingai – būsimos mamos galvoja, kaip viskas vyks, svarsto, ar sugebės rūpintis naujagimiu, susidoroti su nauju mamos vaidmeniu, kaip susitvarkys namuose. Tikrai nėra tik teigiamos, bet jos labai įvairios.

– Kaip hormonai veikia moters būseną nėštumo metu?

– Hormonai daro didelę įtaką nėštumo laikotarpiu – kaip estrogenas ar progesteronas, kurie atsakingi už nuotaikų svyravimus ir jų dažnumą, intensyvumą. Kitas hormonas kortizolis valdo mūsų nerimo akimirkas, adrenalinas pykčio momentus. Mes dažnai kalbame, kaip neigiamai veikia hormonai, bet yra ir daug ir teigiamų jausmų, kaip seratoninas, endorfinai, kurių pagalba moteris jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Vieni hormonai sujaukia moters gyvenimą, o kiti, kaip tik padeda.

– Kaip jaustis nėštumo metu yra normalu ir kokioms emocijoms ar mintims kylant reikėtų kreiptis į artimuosius ar ieškoti specialisto pagalbos?

– Atsakymas gali pasirodyti gan keistas, bet primenu, kad yra normalu visaip jaustis nėštumo metu. Nėra gerų ar blogų emocijų, svarbu tik kalbėti ir įvardinti jas. Jei kyla nerimas, baimė ir tai trukdo gyventi kokybišką gyvenimą ir moteris svarsto, ar nevertėtų apsilankyti pas specialistą, tai tokiu atveju tas apsilankymas tikrai bus prasmingas.

– O kaip pati moteris galėtų sau padėti nėštumo metu jei jaučia didelę įtampą ar baimę?

– Labai svarbu įvardinti, ką aš jaučiu, nes dažnai tas nerimo lygis kyla su nežinojimu – kas su manimi vyksta, kaip aš jaučiuosi, todėl gerai išsikelti sau klausimą „ko bijau?“. Kartais gydytojas ginekologas gali atsakyti ir padėti racionalizuoti tą baimę, tad tas nerimo lygis sumažėja.

– Kaip artimieji galėtų padėti?

– Artimieji vaidina labai svarbų vaidmenį nėščiosios gyvenime, todėl reikėtų skatinti moterį kalbėtis, išsakyti savo jausmus, emocijas. Kiekviena nėščioji turi lūkesčių, todėl paskatinkite juos įvardinti, kaip norėtų, kad su ja būtų elgiamasi. Tad vienas paprasčiausių patarimų – kalbėtis ir klausti.

– Pakalbėkime apie laikotarpį po gimdymo – kaip hormonai veikia psichologinę būseną susilaukus vaikelio?

– Kaip ir sakiau, vaidina labai didelį ir svarbų vaidmenį – tai gali daryti įtaką nuotaikų svyravimui ir gali veikti pogimdyminę depresiją.

– Kokius jausmus jausti po gimdymo yra normalu, o kada reikėtų sunerimti?

– Norėtųsi pradėti apie pogimdyminę depresiją kalbėti. Kai moteris prapranda susidomėjimą, o interesų ratas labai susiaurėja, ji nenori užsiimti elementaria veikla namuose ir net nebesirūpina savo naujagimiu – tai momentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

– Kodėl atsiranda pogimdyminė depresija?

– Priežasčių labai daug ir vieną jų įvardinti sunku. Tyrimai rodo, kad labai svarbus moters depresiškumo vertinimas nėštumo metu – ar besilaukdama ji susidūrė su nuotaikų kaita, depresija. Taip pat svarbus pasiruošimas nėštumui ir jo vertinimas, santykis su partneriu. Moterys, besilaukiančios pirmojo vaikelio turi didesnę riziką susirgti pogimdymine depresija. Taip pat staigūs ir dideli hormonų pokyčiai. Svarbu, ar artimieji yra sirgę depresija bei kitomis psichikos ligomis.

– Kaip galima išvengti pogimdyminės depresijos?

– Reikėtų net prieš pastojant rūpintis psichine sveikata, tą padaryti padeda individualios psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai – geriau pažinę save žinome, kaip aš reaguoju į nerimą, didelę baimę. Kai žinome tai, tada lengviau ir išvengti.

– Ką daryti, jei nepavyko jos išvengti?

– Vienareikmiškas atsakymas – kreiptis į specialistus, kurie gali įvertinti ar tai yra pogimdyminė depresija, kokio stiprumo ir kaip pacientei padėti.

– Į kokius ženklus artimieji gali atkreipti ženklus?

– Svarbu, ko moteris nori ir kokie jos lūkesčiai. Vienai moteriai svarbu, kad jai padėtų buityje, o kitai – emocinis palaikymas, buvimas šalia. Todėl reikėtų ir klausti, kokios pagalbos jai reikėtų.

– Kokius pratimus rekomenduotumėte nėštumo metu ar po gimdymo, kurie padėtų suvaldyti stresą?

– Individualios psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, meditacijos, nėščiųjų joga ir užsiėmimai, kurie kuria bendrystės jausmą su kitomis būsimomis mamomis, padeda naujame ir gana sudėtingame etapui gyvenime.

Labai svarbu stebėti moterį, kaip ji jaučiasi ir kartais priminti – papasakok, pasakyk, kaip tu jautiesi. Skatinti moterį kalbėtis, nebijoti kreiptis į specialistus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.