Priešlaikinį gimdymą patyrusią mamą šokiravo situacija: aš nieko net nenutuokiau

Na ką gi, pradedam… Mūsų netikėta kelionė prasidėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. rytą. Pavalgius pusryčius teko prigulti į lovą, nes pradėjo raižyti žarnyną. Vyras tuo metu ruošėsi trumpam vykti į miestą, ramiai jį išleidau, galvojau – praeis. Deja... Nepraėjus nei dešimčiai minučių pilvo raižymas virto dideliu skausmu pilvo apačioje – atrodė, kad žarnas plėšo iš vidaus. Nuėjau į tualetą, vėl grįžau į kambarį, bet skausmas surietė taip, kad kritau ant lovos. Šiaip ne taip grįžau į tualetą. Apėmė panika – vyro nėra. Ėmiau šaukti jo pusseserę: „Kamile, kviesk greitąja!“. Tuo metu šaukiau jau ne savo balsu.

Lrytas.lt koliažas.
Lrytas.lt koliažas.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Ankstukė Emilija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2023-03-14 11:00, atnaujinta 2023-03-14 15:48

Greitoji atvyko gal per 10 ar 15 minučių. Ėmiau prarasti sąmonę, nebejaučiau laiko. Atvykę GMP darbuotojai skubiai paguldė ant neštuvų ir strimgalviais išlėkė. Gyvenome už miesto – iki ligoninės mums 30 km, geras kelio galiukas. Tačiau nepamenu, nei kiek laiko truko kelionė, nei kaip atsidūriau gimdykloje. Pamenu tik klausimus „Koks tavo vardas? Ką skauda?“. Pilvo apačią – vos išlemenau.

Skausmai buvo spazminiai, tokie baisūs, kad neprilygo net pirmo gimdymo metu patirtiems sąrėmiams. Sulėkė daugybė daktarų, seselių, kabinetas pilnas žmonių, niekas nesupranta ką man skauda. Atrodė, kad po echoskopo apžiūros kažką rado. Po kelių minučių suleido vaistus vaikučio plaučiams brandinti, o aš tuo metu klykiau kaip išprotėjusi. Gydytojai nusprendė daryti nedidelį pjūvį ir tvarkyti žarnyną. Atvežė į operacinę, uždėjo kaukę, išgirdau žodžius „giliai kvėpuok“, ir viskas...

Pabudau, buvo jau vakaras. Ir vėl tas skausmas. Atskubėjo ir ginekologas, ir chirurgas. Chirurgas stato vieną klizmą, antrą, trečią – nepadeda. Girdžiu kalbas koridoriuje: „Darome CP, kad nepakenktume vaikučiui“. Man ašaros byra kaip pupos, ir ne dėl to, kad skauda, o dėl to, kad mano mergytei, tokiai mažulytei, vos 33 savaičių kruopytei, teks šiandien išvysti šį pasaulį. Slaugytoja stovėjo šalia, valė mano ašaras ir ramino. Į palatą sugrįžę gydytojai labai ramiai pranešė: „Reikia antros operacijos, jos metu ir vaikutį išimsim“. Vėl į operacinę, vėl kaukė, vėl „giliai kvėpuok“...

Pabudau, guliu palatoje su daug moterų. „Kur aš?“ – tai buvo pirmas klausimas galvoje. Po kurio laiko atėjo chirurgas, paklausė, kaip jaučiuosi, trumpai nupasakojo, kas buvo atlikta. Kadangi skausmas sumažėjo, iš chirurginio skyriaus buvau pervežta į pogimdyvini skyrių. „Turi keltis, eiti, judėti“ vis ragino sesutė. Netrukus pasirodė ir ginekologas, kuris atliko CP. Nuramino kad mergaitė gimė ne iš mažiausių – svėrė 2430 g, taigi viskas turėtų būti gerai – vaikutis išgyvens. Slaugytoja, kuri reanimacijoje prižiūrėjo mūsų Emiliją, vis ateidavo paiimti priešpienio. Tačiau niekas nedaugžodžiavo, o ir aš pati neturėjau jėgų klausinėti.

Vyras dukrą pamatė antrą jos gyvenimo parą, aš – trečią. Gulėjo tokia mažulytė lovelėje, laidukais apkarstyta. Aš silpau su kiekviena minute, bet klausiau, kaip mums sekasi. „Būklė stabili, bet reikia pagalbos kvėpuoti, pati dar negali“. Akimis paglosčiusi savo mergytę išėjau, liesti tiesiog bijojau. Visgi sutarėme, kad jei jausiuosi pakankamai stipri, galėsiu pati atnešti pieną.

Sutartu laiku atėjau į reanimaciją. Nieko nėra, aparatai pypsi, kitame kabinete radau slaugytojas. Paėmė pieną, leido truputį pabūti su vaiku. Guli ji, ir pilvukas dreba lyg želė. Tas vaizdas taip gąsdino... Slaugytojos paklausiau, ar viskas gerai, ką rodo aparatai? Apsimečiau kvailele, nors gydytoja jau anksčiau buvo paaiškinusi visus skaičius. „Tie skaičiai mums, o ne jums“ išgirdau. Su didžiausiu gumulu gerklėje išėjau iš reanimacijos, save guosdama, kad gydytojai žino, ką daro.

Deja, naktį, 00:45 val., į mano palatą įvirto gydytoja, greit padavė dokumentus: „Čia čia ir čia pasirašykit. Vaikas intubuotas, ruošiamės, kaip planuota, pervežti į Kauną“. Mane lyg elektra nukrečia“ „Planuota? Kaip suprasti, planuota? Niekas nieko neplanavo“, vos laikiausi garsiai nesušukusi. Nusukusi akis gydytoja laukė, kol pasirašysiu dokumentus. Vėliau paliko reikiamus kontaktus Kaune ir išskubėjo.

Nepraėjus nei 5 min išgirdau, kaip vaikas buvo keliamas į reanimobilį – tuo metu atrodė kad pasaulis sugriuvo, galvoje dėliojosi patys baisiausi scenarijai. Ankstukė ne tik mano Emilija, ankstukė ir aš pati – beveik prieš 30 metų būdama 30-ies savaičių Kauno klinikose išvydau pasaulį. Tai šiek tiek ramino. Galvojau, jei aš tada, prieš 30 metų, gimiau dar mažesnė ir esu čia ir dabar, tai ir mano Emilija išgyvens. Su ta mintimi ir užmigau.

Išaušus rytui skambinau į Kauno klinikas. Nuramino ,kad dukros būklė stabili, papasakojo, kokius vaistus duoda vaikeliui. Kadangi duodavau savo pieną, sutarėme, kad galiu atvykti, būsiu paguldyta gydymui 4-ame aukšte, o mano mergaitė gulės 1-ame aukšte. Išsikviečiau budinčią ginekologę, kuri apžiūrėjusi leido vykti. Visgi buvo rugpjūčio 15 d., teko dar vieną dieną išlaukti.

Rugpjūčio 16 d. vakare jau buvome Kaune – pagaliau vėl pamatėme savo mergaitę.

Inkubatoriuje, apkarstytą laidukais, bet, ačiū Dievui, čia. Budinti gydytoja nupasakojo vaiko būklę. Labiausiai užkliuvo sakinys „kai gimė, su plaučiukais viskas buvo gerai, tačiau, kai atvežė čia, būklė jau buvo prasta“. Galvoje – dar daugiau klaustukų, bet neklausiau, tiesiog džiaugiausi, kad mes kartu, mes Kaune.

Buvo visokių dienų, vieną dieną saturacija (kraujo įsotinimas deguonimi) geresnė, kitą – blogesnė. Sąžiningai nešiau pieną, lankiau savo mergaitę, visgi buvau po dviejų operacijų, tad Emilija rūpinosi reanimacijos darbuotojai. Po savaitės Emiliją iš reanimacijos perkėlė į intensyvios terapijos skyrių. Būklė buvo stabili, nebereikėjo pagalbos kvėpuoti, bet vis krisdavo saturacija. Šalia tekdavo laikyti deguonies kaukę. Darė pakartotine plaučių nuotrauka ir patvirtino, kad viskas gerai. Bet gydytojus neramino saturacijos šokinėjimai, todėl buvo nuspręsta atlikti galvos echoskopiją, kurios metu rado kraujosruvą. „Viskas bus gerai, susitvarkys“.

Mano pačios problemos su žarnynu, irgi nesibaigė. Kiekvieną rytą vizituojančiam gydytojui pasakojau tas pačias bėdas, ir atsakymas kaskart buvo: „Pasveiksi“. Vieną vakarą vėl kenčiant skausmus, apžiūrėjusi rezidentė paskyrė naujus vaistus, tačiau kitą rytą gavau repliką „aš tau žarnų su microlaxu neišgydysiu“. Šią repliką išgirdusi skyriaus vedėja ir kiti gydytojai neliko abejingi, rado sprendimą – man buvo paskirti nauji, tinkami vaistai.

Atsigavau greitai, po kelių dienų pirmą kartą paėmiau Emiliją į rankas. Dar po kelių dienų mes jau gulėjome vienoje palatoje, man buvo leista pačiai rūpintis dukra. Po 4 parų gydytoja pranešė „Galite važiuoti namo“. Praradau kalbos dovaną. Stoviu, žiūriu į ją ir nesuprantu, ką aš girdžiu. Maniau, ligoninėje praleisime dar savaitę ar dvi, ir štai ramiu balsu „Važiuokit namo. „Gerai augate, pačios valgote, jums jau galima vykti namo“. Taip po 19 parų, rugpjūčio 30 d., grįžome namo.

Šiandien mes gal ir truputį mažesnės už bendraamžius, truputį atsiliekame su raida, bet tos akys, ta šypsena, tas nuolatinis gugavimas, vartymasis ir spurdėjimas vos paėmus į rankas mums visiems suteikia tiek džiaugsmo, kad šie prisiminimai bent trumpam nublanksta.

Visa informacija apie paramos projekto „Ankstukai“ veiklą ir paramos galimybes skelbiama parama"="">parama"" target="_blank">www.ankstukai.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.