Planuota Cezario pjūvio operacija: akušerė ginekologė pasakė, ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti

Cezario pjūvio operacija (CPO) atliekama tada, kai pagimdyti natūraliu būdu nėra galimybės arba natūralus gimdymas per daug rizikingas moters ir/ar vaisiaus sveikatai ar gyvybei. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė pasakoja apie CPO indikacijas, skubumą ir eigos ypatumus.

Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų.<br>„Unspash“ asociatyvi nuotr.
Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų.<br>„Unspash“ asociatyvi nuotr.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė.<br>Kauno klinikų nuotr.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė.<br>Kauno klinikų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Kauno klinikos

2023-04-05 08:48

Kokios indikacijos lemia CPO?

Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų. Svarbu ne tik indikacija, tačiau ir kaip greitai reikia atlikti cezario pjūvį.

Skubumo kategorijos skirstomos į keturias grupes:

  • I grupė (neatidėliotina operacija) – atliekama kaip įmanoma greičiau (per 30 minučių̨ nuo sprendimo priėmimo iki vaisiaus gimimo).
  • II grupė (skubi operacija) atliekama nedelsiant (per 75 minutes).
  • III grupė – atliktina operacija, kurią reikia atlikti tinkamai pasiruošus, neatidedant ilgesniam laikui, nes gali kilti pavojus gimdyvės ar vaisiaus sveikatai.
  • IV grupė – planinė operacija, atliekama pacientei ir ligoninės personalui patogiu metu. Ji neturėtų̨ būti atliekama anksčiau nei 39+0 savaičių̨, o planinė operacija dėl skersinio rando gimdoje po buvusio vieno cezario pjūvio neturėtų̨ būti atliekama iki 40+0 savaičių̨.

Koks pasiruošimas prieš CPO?

Kai atliekama planinė (IV skubumo kategorijos) CPO, moteris gali ir turi jai pasiruošti, iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere rūpimus klausimus, pasidomėti aktualia informacija. Atvykdama į ligoninę, moteris turi turėti iš anksto šeimos gydytojo atliktus tyrimus. Iki operacijos gimdyvė turi būti nevalgiusi 8 val. kieto maisto, 6 val. jokio maisto ir negėrusi 2 val., nebent reikia išgerti vaistus, nusipraususi po dušu, į ligoninę atvykti iš vakaro arba operacijos dienos rytą.

Kai atliekama skubi CPO, moterį paruošti operacijai reikia labai greitai, todėl gali atrodyti, kad vyksta lengvas chaosas, tačiau išties kiekvienas žmogus dirba savo darbą, žino ką reikia daryti. Dažnai nepakanka laiko paaiškinti situacijos, plačiau jos aptarti. Moteris turi suprasti, kad tai, kas daroma, tikrai yra reikalinga ir saugu, privalo pasitikėti personalu. Ji perrengiama, jei reikia, paimami kraujo tyrimai, į šlapimo pūslę įvedamas kateteris.

Kokia CPO eiga? Kaip viskas vyksta?

Operacijos metu dirba trys specialistų komandos – gydytojai anesteziologai, neonatologai ir akušeriai ginekologai bei slaugytojos ir jų padėjėjos. Atvežus moterį į operacinę, ją pasitinka slaugytoja anestezistė, moteris guldoma arba pasodinama ant operacinio stalo, įvedamas intraveninis kateteris, anesteziologas atlieka nuskausminimą. Jei pagal akušerinę situaciją yra laiko ir nėra kontraindikacijų, daugumai moterų atliekama regioninė nejautra, moteris nejaučia tik apatinės kūno dalies, visos operacijos metu moteris yra sąmoninga, gali bendrauti, išgirsti gimusio naujagimio verksmą.

Jei laiko neturime arba regioninės nejautros atlikti negalima, nejautra būna bendrinė (intubacinė). Ji atliekama tada, kai visa komanda yra pasiruošusi atlikti operaciją tam, kad kuo mažiau medikamentų patektų į vaisių. Taigi, moteris guldoma ant operacinio stalo, fiksuojamos kojos, rankos tam, kad nenukristų, neužsigautų pati, neužgautų personalo, nepaliestų operacinio lauko.

Prasidėjus operacijai svarbu žinoti, kad moteris neturi jausti skausmo, tačiau gali jausti spaudimą, tempimą, judinimą. Šie pojūčiai jaučiami operacijos metu, nes skalpeliu atliekamas tik pjūvis gimdoje, o kiti pilvo sienos audiniai praskiriami juos plečiant, tempiant. Išvedant naujagimį iš gimdos yra lyg imituojamas gimdymo procesas – kontroliuojama jėga spaudžiamas gimdos dugnas, kad naujagimis užgimtų per atliktą pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Po naujagimio gimimo užsiuvama gimda, išvaloma pilvo ertmė, pasluoksniui užsiuvama pilvo siena.

Gydytojai neonatologai priima naujagimį, teikia pagalbą, juo rūpinasi. Arčiausiai moters būna ir su ja bendrauja anesteziologų komanda. Visi pojūčiai ar nerimas turi būti išsakyti būtent jiems, nes tai gali būti susiję su vaistų poveikiu, operacijos eiga. O pojūčių būna įvairių – pykinimas, silpnumas, skausmas, niežulys. Dažniausiai jie būna susiję su anestezija.

Ar naujagimiui gimti per CPO yra lengviau nei natūraliu būdu?

Pjūvis pilvo sienos audiniuose, ypač gimdoje, gali būti atliktas tik tam tikro pločio, todėl naujagimį išimti, ištraukti per tokį pjūvį tikrai nėra lengva. Komplikacijų gali pasitaikyti 1–3 proc. atvejų – kraujosruvos, galūnių kaulų, kaukolės, raktikaulio lūžiai, nervų patempimas. Dažniausiai pasitaiko vaisiaus odos pažeidimas įpjaunant (apie 70 proc. visų vaisiaus pažeidimų).

Vaisiui natūralus gimdymas yra lyg ženklas, kad jis tuoj gims, prasidės gyvenimas naujoje aplinkoje, reikės prie jos prisitaikyti. Tai vyksta fiziologiškai, gimdymas vaisių brandina. CPO metu gimimas įvysta labai greitai, dažniausiai užtrunka 5–10 min. Taigi, tie fiziologiniai pokyčiai neįvyksta. Vaisius gimimo metu slinkdamas gimdymo takais yra suspaudžiamas, iš kvėpavimo takų išstumiami vaisiaus vandenys, gleivės, todėl būna lengviau įkvėpti, lengviau išsiskleidžia plaučiai. Po CPO skysčiai rezorbuojasi (išsiurbiami) arba pasišalina kosint, čiaudint per ilgesnį laiką, todėl galimas taip vadinamas „šlapio plaučio sindromas“, dažniau pasitaiko kvėpavimo funkcijos sutrikimas.

Kokia priežiūra po CPO?

Po CPO moteris prižiūrima gydytojų anesteziologų poanestetinėje palatoje, kol atsistato jutimai. Maždaug po 6 val. moteris grįžta į pogimdyminę palatą. Pirmomis paromis skiriami skausmą malšinantys vaistai. Įprastai labiausiai vaistų reikia pirmąsias tris paras, vėliau poreikis mažėja. Foley kateteris ištraukiamas kaip galima greičiau, tai yra, kai tik moteris gali atsikelti ir pati vaikščioti, nueiti iki tualeto.

Kaip greitai mama ir tėtis gali būti kartu su savo naujagimiu po CPO?

Jei moters ir vaisiaus būklė leidžia, naujagimis, jį apžiūrėjus gydytojui neonatologui, dedamas mamai ant krūtinės ir gali būti kartu su mama iki operacijos pabaigos. Jei mamai yra bendrinė nejautra ar kitos priežastys, kodėl ji negali būti su naujagimiu, pavyzdžiui, sunki naujagimio būklė – kūdikis vežamas į naujagimių ligų skyrių, su juo kartu gali keliauti ir tėtis. Visa šeima gali būti kartu, kai moteris grįžta iš poanesteninės palatos.

Jeigu moteriai atlikta CPO, ar kitus nėštumus galima užbaigti gimdant natūraliais takais?

Taip, 60–80 proc. moterų po sėkmingai buvusios CPO pagimdo natūraliais takais, tačiau kiekvienas atvejis labai individualus. Po dviejų CPO gimdymas natūraliais takais taip pat galimas, atidžiai įvertinus akušerinę situaciją bei moteriai sutinkant.

Koks yra minimalus laiko tarpas tarp gimdymų, jei buvo atliktas CPO?

Patariamas bent 24 mėnesių laiko tarpas. Praėjus 18–24 mėnesiams po buvusio CPO, nėščiosios turi būti informuotos apie didesnę gimdos plyšimo riziką, tačiau vis tiek kitas gimdymas galimas natūraliu būdu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.