Buvusios dainininkės I.Puzaraitės-Žvagulienės ir verslininko Ąžuolo Žvagulio (34 m.) dukra ir sūnus dažnai pusryčiams valgo virtus naminių vištų kiaušinius arba omletą.
Gal dėl to atžalos mėgsta šiuos valgius, kad mato, jog produktai atkeliauja ant stalo ne iš parduotuvės, o iš nuosavos vištidės. Be to, dukrai ir sūnui smagu ne tik vištas ganyti, bet ir klausytis ančių gagenimo, ožio mekenimo ar stebėti aviną, rupšnojantį stabarus ir jauną žolę.
„Vištų turime apie dvidešimt, laikome penkias antis, ožį ir aviną. Inkubatoriuje jau išsirito penki viščiukai, po Velykų jų turėtų išsiristi dar penkiolika, nes padėjome daugiau kiaušinių.
Lauke dūksta du kačiukai ir du šuniukai“, – ūkio gyventojus vardijo buvusi grupių „Mokinukės“ ir „Studentės“ dainininkė bei uošvio atlikėjo Žilvino Žvagulio įkurtos įmonės „Zuzi leidyba“ administratorė I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Veikli moteris ir dviejų atžalų mama – ir privataus vaikų darželio įkūrėja, tad su gyvūnais susipažino ir darželio auklėtiniai.
Šiuo metu karantinas, todėl naminiai paukščiai ir gyvūnai Žvagulių sodyboje sulaukia tik artimųjų globos ir dėmesio.
Kodėl šeima plečia vištų ūkį ir perina viščiukus? Inetai ir Ąžuolui patinka auginti vištas, nes joms nereikia daug priežiūros.
Iš pradžių jie turėjo tris vištas, bet pamatę, kad jos kasdien padeda po du kiaušinius, nutarė įsigyti daugiau paukščių, kad turėtų daugiau kiaušinių.
Dabar kiaušinių pakanka ne tik šeimos poreikiams – šeimininkai jų įdeda ir giminaičiams.
Kadangi šeima nemėgsta išmesti nesuvalgyto maisto, vištų lesalui puikiai tinka įvairios kruopos ir daržovės. Vištos dažnai išleidžiamos pasivaikščioti po žolę – tam specialiai atitverta viena kiemo pusė.
Tad dedeklės auginamos ekologiškai, o jų laikymo sąlygas galima prilyginti savotiškam SPA centrui. „Jos žolytę lesa, kapstosi, jaučiasi labai patenkintos“, – pažymėjo Ineta.
Antys taip pat deda kiaušinius, šeimininkai jau keletą kartų juos kepė.
Kepti ančių ir vištų kiaušiniai skoniu beveik nesiskiria. Šioms Velykoms I.Puzaraitė-Žvagulienė pirmąkart margins ančių kiaušinius.
Įprastai vištų (o šįkart ir ančių) kiaušinius ji margina svogūnų lukštais.
Paklausta, kiek ketina nudažyti margučių, Ineta liūdnai atsiduso: „Nemanau, kad daug dažysime, nes Velykas švęsime tiktai savo šeimoje. Dažysime tiek, kiek galime suvalgyti, kad paskui nereikėtų išmesti.“
Šeimininkę prieš savaitę nustebino vienos anties elgesys – ji padėjo kiaušinį ir tupėjo ant jo.
Pasirodo, ji nori perėti, todėl dabar laukiama, kada išsiris ančiukas.
O kokia iš ožio nauda? Ineta linksmai paaiškino: „Jis – kažkokios prancūziškos veislės, atrodo kaip spanielių veislės šuo. Ožį auginame dėl to, kad vaikams smagu juo pasidžiaugti, – jie mato, ką ožys ėda, girdi jo balsą.“
Gauruotas minkštavilnis avinas ir ožys pririšti lauke, todėl vaikai dažnai juos stebi. Keturkojams reikia daugiau ėdesio nei paukščiams, todėl gyvūnai gauna grūdų, šieno.
Visu tuo rūpinasi Ą.Žvagulis.
Ožys ir avinas – tarsi žoliapjovės. Šeimininkai džiaugiasi, kad gyvūnai puikiai nušienauja ne tik jų 40 arų sklypą, bet ir į užsienį dirbti išvykusių kaimynų kiemą. Auginti tokius gyvūnus netgi praktiška.
„Nors išvardijau daug paukščių ir gyvūnų, jiems nereikia daug priežiūros. Ąžuolas kiekvieną rytą ir vakarą paskiria po pusvalandį ūkio gyventojams pašerti ir palesinti. Jiems tikrai nereikia daug dėmesio“, – patikino Ineta.
Vilniaus rajone privačiose valdose įsikūrę Žvaguliai turi sąlygas ne tik laikyti paukščius ir gyvūnus, bet ir auginti daržoves. Tėvai nori, kad ir jų vaikai, ir darželinukai matytų tikrą gyvenimą gamtoje ir suprastų, kaip ant stalo atkeliauja maistas.
I.Puzaraitė-Žvagulienė pridaigino pomidorų, agurkų, kelių rūšių paprikų, cukinijų, bet daigų dar neperkėlė nei į šiltnamį, nei į lauką. Vasarą tikimasi nemenko derliaus ir iš jo paruoštų gardžių patiekalų.
Barbora ir Bernardas laukia, kada galės stebėti, kaip viskas auga, noksta, skinama ir dedama į krepšį. „Labai smagu, kai žinai, kad valgai savų vištų kiaušinius ar savas daržoves“, – tikino kaimišką gyvenseną pamėgusi I.Puzaraitė-Žvagulienė.
