Sigita, per karantiną įsitikinusi ne tik prekių pristatymo į namus, bet ir jų atsiėmimo tam skirtuose punktuose privalumais, ragina laiką su vaikais leisti turiningai, o ne švaistyti vaikštant po fizines maisto ar drabužių parduotuves.
Užaugo su mamos siūtomis suknelėmis
Sigita augo tarp auksarankių moterų ir darbščių vyrų, kurie daugelį dalykų mokėjo padaryti patys.
„Vilkėjau mamos siūtus rūbus, močiutės megztos kojinės ir pirštinės šildė žiemą, o senelio ir tėčio darbai namuose, kuriuos stebėjau visą vaikystę, parodė man, kad viską galima pasidaryti pačiam. Tiesa, suaugusi supratau, kad nebūtina visų darbų namuose atlikti vienam ir tikrai yra dalykų, kuriuos reikėtų patikėti profesionalams, bet, jeigu reikia, galiu ir sienas namuose nusidažyti“, – juokiasi moteris, iš šeimos perėmusi norą daiktus ne pirkti, bet kurti savo rankomis.
Prieš septynerius metus, kuomet sukūrė savo tinklaraštį ir ten pradėjo dalytis namų interjero idėjomis, Sigita prisimena Lietuvoje vyravus vienodų, dažnai tarsi ne sau, o dėl kitų sukurtų namų tendenciją: „Daugelį sprendimų, susijusių su savais namais žmonės priimdavo per „ką kiti pasakys“ prizmę. Aš norėjau parodyti, kad savo namus pirmiausia kuriame sau, todėl viskas, kas yra mūsų namuose, pradedant sienų spalva, baigiant paveikslais ant sienų pirmiausia turi patikti mums patiems.“
Originalios ir dažniausiai savadarbės Sigitos idėjos greit sulaukė dėmesio, tad netruko susiburti ir tvaraus interjero mėgėjų būrys, kuris įkvėpė tinklaraštininkę su drauge Egle įkurti dar vieną platformą – www.vandenynai.eu. Joje nugulė tvaraus gyvenimo idėjos ir informacija apie žingsnius švaresnio pasaulio link.
„Norime kuo plačiau skleisti žinią apie tvarų gyvenimą ir idėjas, kaip galime pradėti taip gyventi. Dabar yra tinkamiausias laikas galvoti, kas liks po mūsų ir kiekvienas, nors ir mažas žingsnis švaresnės mūsų visų aplinkos link, yra svarbus ir vertingas“, – įsitikinusi S. Petrunina.
Karantinas įkvėpė naujoms idėjoms
Karantino pradžia Sigitos šeimai, kaip ir daugeliui, buvo netikėta ir ganėtinai sunki: „Reikėjo rasti naują dienos ritmą, persiskirstyti pareigas, rasti laiko savo darbams, vaikams ir sugalvoti bent mažų malonumų. Džiaugiuosi, kad karantino laikotarpis paliko ir naujų įpročių. Visiškai kitaip pradėjau žiūrėti į pirkinių, ypač maisto, planavimą. Nors anksčiau naudodavomės maisto produktų pristatymo į namus paslauga, pritrūkę smulkmenos dėl jos eidavome į parduotuvę. Karantino metu pirkinių sąrašas tapo detalesnis, atradau „Rimi.lt“ prekių atsiėmimo parduotuvėje paslaugą. Prekių atsiėmimo punktai įsikūrę man patogiose vietose, tas užsakau prekes ir atsiimu jas visai šeimai patogiu metu. Kai turi tris vaikus, apsipirkti parduotuvėje tampa dideliu iššūkiu. Laimei, kad galime jį pamiršti“, – džiaugiasi mieliau laiką gamtoje nei parduotuvėje leidžianti Sigita.
Tinklaraštininkė su šeima karantino metu aplankė ir daug nematytų Lietuvos vietų: „Per karantiną su mažąja dukra daugiau nei įprastai laiko skyrėme įvairiems rankdarbiams ir kelionėms į gamtą. Atradome tokių kampelių, kad gniaužė kvapą. Kadangi tai pirmas pavasaris naujuose namuose, išbandėme daržą ant palangės, o svogūnų laiškai buvo dažniausias ingredientas gaminamuose patiekaluose. Įvairioms veikloms namuose įkvėpimo man nelabai reikia – tiesiog veikiu kažką ir įtraukiu į tas veiklas vaikus. Nesvarbu, ar gaminu vakarienę, ar dažau kambario sienas, ar imuosi konstruoti naują komodą.“
Sigitos patirtis rodo, kad mažiems vaikams įdomu viskas, ką daro tėvai. Kadangi turi du didesnius ir vieną mažą vaiką, tinklaraštininkė pataria į įvairias veiklas vaikus įtraukti nuo mažumės, nes augant veiklos su tėvais jiems tampa neįdomios: „Veikite su mažiukais viską: gaminkite kartu valgyti, pieškite, klijuokite, tvarkykite namus. Žinau, kad buvimas su vaikais yra ne tik žaidimai, bet ir daug laiko bei kantrybės reikalaujantis procesas, tad svarbu stebėti savo vaiką, matyti, kas patinka jam. Galbūt nupirkti kokybiškų piešimo priemonių, jei vaikui patinka piešti, ar paskatinti dažniau išeiti į lauką. Mūsų šeima per karantiną atrado stalo tenisą, žaidžiame jį kiekvieną vakarą. Atšilus orams lauke galima nuveikti žymiai įdomesnių dalykų nei namuose.“
Mokomės vaikų nesisavinti
Sigita su vyru pasakoja vaikus auklėjantys remdamiesi nuojauta, perskaityta literatūra ir požiūriu, kad vaikai jiems nepriklauso: „Norime, kad mūsų vaikai užaugtų savarankiški, mąstantys ir laimingi žmonės. Be abejo, su auklėjimo iššūkiais susiduriame kasdien, bet mūsų vaikai namuose ir šiukšles išneša, ir indus išplauna. Žinoma, būna nenoro, konfliktų, bet vadovaujamės tuo, kad namuose gyvename visi, tad ir namų gerove rūpinamės visi – kiekvienas pagal savo didesnes ar mažesnes galimybes. Karantino laikotarpiu šios taisyklės į susijaukusią rutiną įnešė aiškumo, padėjo pasiskirstyti pareigomis.“
Nors penkių asmenų šeimai namuose niekada nebūna liūdna, Sigita prisipažįsta karantino laikotarpiu pasiilgusi draugų, artimųjų: „Per šiuos mėnesius supratau, kokia man svarbi yra galimybė pasimatyti su draugais, šeimos nariais, kaip gera, kai laisvai gali išeiti iš namų ir be baimės daryti tai, ką norisi – žaisti, mokytis, dirbti ar džiaugtis laisva minute su puodeliu kavos. Nors man niekada nepritrūksta idėjų, ką galima nuveikti namuose, per ilgai užsisėdėjus jos neatrodo tokios mielos širdžiai, o grįžus po dienos veiklų – džiugina žymiai labiau.“
Prasidėjus mokinių vasaros atostogoms Sigita rekomenduoja įsiklausyti į vaikų pomėgius ir suteikti jiems galimybę lavinti tuos įgūdžius, kuriems nebūdavo laiko mokslo metais: „Vasara vaikams – linksmybių metas, tačiau tėvų pareiga paieškoti tokių linksmybių, kurios užsiimant mėgstama veikla juos lavintų. Nesvarbu, ar tai būtų naujas žaidimas, ar nauja aplankyta vieta, ar sutikti nauji draugai. Tuomet patirti įspūdžiai vaikui suteiks ne tik džiaugsmo, bet ir įvairių žinių, kurios pravers ateityje.“
