Ištraukė su sąvaržėlę
Trejų Indrają ir penkerių Žemyną auginanti rašytoja atviravo, kaip puikų savaitgalį teko pabaigti visai ne optimistiškai: „Neseniai grįžom iš ligoninės. Šiandien jaučiausi nerealiai gera mama! Tokia visiškai rami, visur spėjanti, kantri, dėmesinga, ryte nudirbau darbus, nusivežiau dukrytes į kavinę sekmadieninio torčiuko, tada į parką. Namo grįžom kaip tik pietums ir pietų miego Indraja užmigo laiku. Pas mane atėjo draugė ir mes smagiai prakikenom visą vakarą.
Kol, jau mums atsisveikinant, prie slenksčio atbėgo Indraja ir pasakė, kad jai nosyje užstrigo žaisliukas. Oh boy. Bandėm su drauge ištraukti prispaudusios Indie prie lovos, bet pamačiusi kaip giliai ten viskas buvo, išlėkiau į ligoninę.
Jei trumpiau, tai po įvairių pastangų, pūtimų, klykimų ir planų daryti pilną narkozę, visoje ligoninėje neradus tinkamo dydžio pinceto galiausiai buvęs karo lauko gydytojas su išlankstyta sąvaržėle ištraukė iš mano vaiko nosies rožinį karoliuką. Daug didesnį, nei visi manėme jį esant. Iš kur jis pas mus namie atsirado nežinau.
Bet žinau, kad kai tik pradedu galvoti apie save ir vaikus, kad „I nailed it“, išsyk kas nors nutinka. Kaip diena taip naujiena. Tai hi5 supermamos, gydytojas sakė, kad po vaiką su daiktais nosyje gauna kas savaitę. Laikom frontą“
Svarbiausia – nepanikuoti
„Daktaro Rolando klinikos“ vaikų gydytojas Rolandas Selvestravičius patvirtino, kad V. Rykštaitė elgėsi taip, kaip turėtų daryti kiekvienas žmogus.
„Jei matote svetimkūnį, galite jį sugriebti ir vaikas nedūsta – galite bandyti pašalinti patys. Žinoma, nenaudokite jokių aštrių įrankių, vadovaukitės sveiku protu.
Gaila, bet dažnai tėvai tokiais atvejais susinervina, pasimeta, pradeda šaukti, prasideda isterija, daug lakstymo ir jokios naudos. Taip išgąsdinamas ir vaikas, todėl jei bent kiek abejojate savimi – kreipkitės į priimamąjį ir vaikų chirurgai padės“, – teigia pediatras.
Svarbiausia, apžiūrint vaiką nenustumti giliau svetimkūnio ir jeigu kyla bent menkiausia dvejonė dėl vaiko savijautos – kviesti greitąją pagalbą.
„Tai dažniausiai nėra grėsminga būklė ir nereikia pykti ant vaikų – jie taip pažįsta pasaulį, savo mažais pirščiukai viską čiupinėja, kiša į burną ir kitas ertmes. O tėvams patariu išlikti ramiems – prie visų vaikų būklių, jei panikuosi, nieko gero nepadarys“, – įsitikinęs R.Selvestravičius.
