Rėmėsi faktais, ne pasakojimais
„Esu iš tų žmonių, kurie kuo daugiau žino, tuo ramiau jaučiasi, todėl nėštumo metu daug skaičiau, domėjausi ir mano aplinkoje buvo daug moterų iš kurių galėjau semtis patirties. Man atrodė, kad prieš gimdymą svarbiausia neturėti išankstinio nusistatymo. Nenorėjau atvažiuoti į ligoninę turėdama idealų vaizdą, kad užgiedos evangelikų choras ir kūdikis užgims per dvi valandas. Buvau nusiteikusi, kad gali būti visaip ir tai man asmeniškai padėjo“, – teigia beveik 11 mėnesių amžiaus Anos mama Medeina.
M.Mizgaitienė šypteli, kad moterys iš tiesų apie gimdymą prisikuria daugybę iliuzijų ar baimių, o tai, pasak jos, dažniausiai gimsta iš kitų moterų patirčių, pasakojimų ar net filmų: „Kartais moterys būna tiek įsitikinusios savo teisumu, kad net mane bando perkalbėti. Tenka ieškoti mokslinių straipsnių joms įrodant tiesą. Saviįtaiga yra labai stiprus ginklas.“
Mitus susirenka iš draugių
M.Andriulienė prisipažįsta, kad apie patį gimdymą domėjosi mažiausiai.
„Man buvo svarbu žinoti techniką ir žingsnius, kaip viskas vyksta, ko galėčiau paprašyti. Puikiai atsimenu, kaip gydytojas paklausė, kokie mano pageidavimai, tai nusijuokiau, kad tikrai neatsinešiau A4 formato lapo su gimdymo planu. Mano prašymai buvo standartiniai, kurie atliekami daugelyje ligoninių – po gimimo kontakto su vaiku oda į odą ir atidėto virkštelės nukirpimo. O toliau, pasakiau jam, kad atsiduodu į medikų rankas ir visiškai jais pasitikiu. Juk to ir ateinu į ligoninę, nes kitu atveju gimdyčiau namie baseine“, – šypteli jauna moteris.
Akušerė Marija apgailestauja, kad vis dar daugelis moterų neišdrįsta savo gydytojų paklausti jas neraminančių ir, dažnai, intymių klausimų.
„Aš visada sakau, kad kvailų klausimų nebūna, bet pastebiu tendencija, kad po apsilankymo pas gydytoją, moterys man rašo laišką su klausimais, kurių neišsiaiškino. To neturėtų būti. Drąsiai klauskite, nes mes tam ir esame, kad tas baimes ir nerimus išsklaidytume“, – pataria specialistė.
Visi gimdymai skirtingi
Prisiminusi dabar savo, kad ir nedidelius lūkesčius, Medeina šypsosi: „Viskas vyko ne pagal planą. Paskutinę savaitę mane prižiūrinti gydytoja įspėjo, kad yra tikimybė, jog pati nepagimdysiu. Taip ir buvo – po 17 valandų gimdymo, epidūrinės ir spinalinės nejautros, dukra gimė cezario pjūvio pagalba.
Tikėjausi pagimdyti pati, bet tikrai neįspradžiau savęs į rėmus, kad jei nepagimdei pati, nepatyrei kas yra gimdymas ir būsi prastesnė mama. Galiu tik patvirtinti, kad ne visoms pagimdžiusioms natūraliai prisigamina tiek oksitocino, kuris, kaip juokiuosi, man tryško per ausis ar taip sėkmingai žindo.
Tiesa, net ir tie nedideli lūkesčiai, kuriuos turėjau, neišsipildė – taip ir negavau kontakto oda į odą dukrai gimus.“
M.Mizgaitienė priduria, kad dažnai lietuvių moterų klaida – važiuoti į gimdyklą nusiteikus blogausiam, o jei bus geriau – tada priimti, kaip natūralų dalyką.
„Šis variantas blogiausias. Prisiklauso draugių baisių istorijų, kaip viskas buvo blogai tada tikisi blogiausio. Aš išvis nėštukėms liepiu nerinkti jokios negatyvios informacijos – mūsuose žmonės labai mėgsta dalintis negatyvia patirtimi, o štai gerus dalykus pasilaikome sau.
Mielosios, jei jūsų nėščioji prašo pasidalinti gimdymo patirtimi – sakykite tik pozityvias akimirkas, kaip ant krūtinės buvo uždėtas vaikelis ir panašiai. Tai labai svarbu. Gimdymo metu iš pasąmonės pradeda lįsti visi negerumai ir tai tikrai nepadeda. O jei turite klausimų – išsiaiškinkite iš anksto, nes tai galbūt išvis mitas ir tai ne apie jus“, – pataria akušerė Marija.
Priėmusi šimtus gimdymų ji tvirtina, kad nė vieno vienodo nebūna. Net ir gimdant antrą ar trečią vaikelį, gimdymai ir jų eiga vis tiek šiek tiek arba net kardinaliai skiriasi.
M.Andriulienė priduria, kad geriauias nusiteikimas – nieko nesitikėti ir nenusiteikti, kad bus konkrečiai taip.
„Jei teikia ramybės – ruoškis, sportuok, bet kaip bus – nežinai. Svarbiausia, kad viskas baigtųsi gerai, o kaip – ne tiek svarbu“, – šypteli mama.
