M. Danielė apie medikamentinį nėštumo nutraukimą: pasaulyje tai galima 30 metų, o Lietuvoje – nelegalu

Seimo Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės nariai ir Laisvės partijos narė Morgana Danielė trečiadienį spaudos konferencijos metu viešai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir ministrą Arūną Dulkį prašydami sulopyti sveikatos apsaugos spragą ir sureguliuoti medikamentinio nėštumo nutraukimą klausimą Lietuvoje.

Spaudos konferencijoje „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“ dalyviai išreiškė nepritarimą, dėl ilgai nepriimamo medikamentinio nėštumo nutraukimo klausimo sureguliavimo Lietuvoje.<br> lrytas.lt koliažas
Spaudos konferencijoje „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“ dalyviai išreiškė nepritarimą, dėl ilgai nepriimamo medikamentinio nėštumo nutraukimo klausimo sureguliavimo Lietuvoje.<br> lrytas.lt koliažas
 M.Danielės inicijuota spaudos konferencija „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“.<br> V.Skaraičio nuotr.
 M.Danielės inicijuota spaudos konferencija „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“.<br> V.Skaraičio nuotr.
M.Danielės inicijuota spaudos konferencija „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“.<br>  V.Skaraičio nuotr.
M.Danielės inicijuota spaudos konferencija „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“.<br>  V.Skaraičio nuotr.
Moterų nevyriausybinių organizacijų tinklas „ReGina“ atstovė Margarita Jankauskaitė.<br>  V.Skaraičio nuotr.
Moterų nevyriausybinių organizacijų tinklas „ReGina“ atstovė Margarita Jankauskaitė.<br>  V.Skaraičio nuotr.
Konferencijoje dalyvavo ir Specializuoto kompleksinės pagalbos centro direktorė, Vilniaus m. moterų namai vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė (nuotr. dešinėje).<br>  V.Skaraičio nuotr.
Konferencijoje dalyvavo ir Specializuoto kompleksinės pagalbos centro direktorė, Vilniaus m. moterų namai vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė (nuotr. dešinėje).<br>  V.Skaraičio nuotr.
Konferencija „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“.<br>  V.Skaraičio nuotr.
Konferencija „Moterų teisė į mokslo pažangą – medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje“.<br>  V.Skaraičio nuotr.
Gydytoja ginekologė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.<br>  V.Skaraičio nuotr.
Gydytoja ginekologė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.<br>  V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 10, 2021, 12:54 PM

Klesti juodoji rinka

„Pasaulyje medikamentinis nėštumo nutraukimas naudojamas daugiau nei 30 metų nuo 1988-ųjų. Tais metais kai aš gimiau. Lietuvoje pasikeitė politikų karta, o aš ruošiu pranešimą apie trijų dešimtmečių senumo vaistą, kurio Lietuva nesugebėjo įregistruoti“, – nuomone dalijosi M.Danielė.

Šiuo metu kasmet Lietuvoje atliekama apie 6500 operacijų, kurių metu chirurginiu būdu nutraukiamas nėštumas. Atliekant medikamentinį nėštumo nutraukimą, kuomet moteris išgeria vaistų tabletę ir gemalas pasišalina pats, šių skaičių galima išvengti, o ir pačios moterys jaustųsi saugiau ir privačiau.

Suomijoje 95 proc. nėštumų nutraukiama būtent naudojant medikamentus.

„Gaila, bet moterys dažnai ima spręsti problemą pačios – Lietuvoje vyksta medikamentinis nėštumo nutraukimas, kuriam preparatų moterys įsigija juodojoje rinkoje, savo sveikata rizikuoja negalėdamos pasitarti su gydytojais“, – apgailestavo Seimo narė.

Konferencijos metu M.Danielė išreiškė nuostabą, kaip medicinos srityje, kur svarbu faktai ir mokslu grįsta informacija, sprendimai vis dar priimami vadovaujantis nepaaiškinamais kriterijais.

Pritaria 92 proc.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė pritarė Seimo narei, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas nėra naujas metodas, 2005 metais jį patvirtino ir Pasaulio sveikatos organizacija.

„Šiam metodui nereikia nejautros, operacinės, instrumentų, moteris šią procedūrą patiria be ar su nedideliu kiekiu nuskausminamųjų. Be to, tai sveikiau ir psichologiškai, moteris gali pasirinkti kur ir kada tai atlikti“, – vardijo E.Kuliešytė.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija atliko tyrimą, kurio metu apklausė 527 asmenis ir 92 proc. jų pritarė šio metodo įteisinimui, 80 proc. šį metodą rinktųsi, kaip prioritetą, jei reikėtų nutraukti nėštumą.

Asociacija suvienijo 23 organizacijas ir dėl šio metodo skubaus įteisinimo kreipėsi į Sveikatos ministrą A.Dulkį.

Atliekama iki 70 nėštumo dienų

Vilniaus Universiteto Santaros klinikos, gydytojas ginekologas dr. Vytautas Klimas primena, kad tose šalyse, kur abortai draudžiami ar ribojami išauga moterų mirštamumas dėl kriminalinių abortų pasekmių.

„Reikėtų pasiekti, kad kiekvienas pastojimas įvyktų kai yra laukiamas, o kol to nėra – būtų naudojamos efektyvios kontracepcijos priemonės. Tais atvejais, kai pastojama neplanuotai ir norima nėštumą nutraukti, tai turėtų būti atliekama greitai, be kliūčių su kuo mažesne fizinių ir psichologinių traumų rizika, o tam gera alternatyva yra medikamentinis abortas“, – teigė V.Klimas.

Medikas paaiškino, kaip vyksta medikamentinis nėštumo nutraukimas. Moteris, norinti tai padaryti, pirmiausia turėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertintų jos bendrą būklę, nėštumo trukmę, ar nėštumas gimdoje, išrašytų vaistus ir paaiškintų, kaip juos naudoti.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas galimas tik tol, kol nėštumas nėra ilgesnis nei 70 dienų skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių kraujavimo dienos.

Atliekant medikamentinį nėštumo nutraukimą reikia išgerti mifepristono, kuris yra neregistruotas Lietuvoje, tabletę. Šis vaistas stabdo gemalo vystymąsi ir padeda gimdai „atmesti“ apvaisintą kiaušialąstę. Po 24-48 val. po liežuviu ar už žando dedama misoprostolio tabletė, kurios tikslas yra suminkštinti gimdos kaklelį, atverti gimdos kanalą ir sukelti gimdos susitraukimus, kurie padės pasišalinti gemalui. Tai pradeda vykti po kelių valandų, o per dvi paras visiškai pasišalinama.

„Dėl šių medikamentų nėštumo nutraukimas įvyksta savaime. Su krauju pasišalina nuo didelės vyšnios iki nedidelės citrinos dydžio kraujo krešupys su gemalu. Dar porą vyksta kraujavimas ir gimdos susitraukimai, o po 2-3 savaičių būtina pasitikrinti“, – paaiškino dr. V.Klimas.

Jo nuomone, šio nėštumo nutraukimo būdo privalumai akivaizdūs, moteris yra mažiau traumuojama, jai negresia komplikacijos susijusios su narkoze ir operacija.

Pažeidžiama moters teisė į pasirinkimą

Specializuoto kompleksinės pagalbos centro direktorė, Vilniaus m. moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė pabrėžė, kad viešajame diskurse labai trūksta paramos ir supratimo į moters teises, tarp kurių yra ir reprodukcinės sistemos sprendimų priėmimas.

„Moterys gali pačios savarakiškai rinktis ir nuspręsti, nepatiriant moralizavimo ar kaltinimo žudymais. 2004 metais atliktas tyrimas JAV ir Rusijoje, kurioje buvo tiriama moterų savijauta po aborto. 60 proc. amerikiečių jautė kaltę po šios procedūros, tuo tarpu Rusijoje, kur abortas suvokiamas, kaip normali procedūra, taip jautėsi tik 10 proc. moterų. 14 proc. JAV piliečių patyrė potrauminio streso sindromą, kai Rusijoje – tik 0,4 proc. Jei moters teises padarome visuotines ir nedalomas, ji gali priimti sprendimus, kaip vyras, jos nereikia auklėti, gėdinti, o tik užtikrinti draugišką procedūrą“, – sakė L.H.Vasiliauskė.

Jai pritaria ir moterų nevyriausybinių organizacijų tinklas „ReGina“ atstovė Margarita Jankauskaitė.

„Moterys Lietuvoje vis dar neturi galimybės pasinaudoti šiuolaikinio mokslo siūlomomis priemonėmis, kad galėtų pačios kontroliuoti savo gyvenimą. Valstybėje, kur moterys balsuoja šimtmetį, prabilus apie jų galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį, jos nebelaikomos veiksniais individais“, – pastebėjo M.Jankauskaitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.