Išsvajota pagrandukė
Devynerių trečioką Nojų, šešerių priešmokyklinuką Kristupą, trejų Luką ir dvejų Miją auginantys Stasioniai niekada neplanavo turėti tiek daug vaikų.
„Pradžioje buvome standartinė šeima, kuri norėjo dviejų vaikų. Paskui supratome, kad mums patinka leisti laiką su vaikais, gyventi šeimos gyvenimą, tai natūraliai, palaipsniui ji augo“, – juokiasi Rasa.
Moteris neslepia, kad sulaukusi trijų sūnų apie mergaitę svajojo atvirai ir garsiai.
„Iki pačios pabaigos netikėjau, kad bus mergaitė, nors visi tyrimai tai rodė, buvau nupirkusi viską rožinio... Operacinėje gimus Mijai visas personalas plojo, nes žinojo, kad auginu tris sūnus“, – su šypsena prisimena daugiavaikė mama.
Nors dažnai daugiavaikės šeimos skundžiasi, kad sulaukia užuominų „kam tiek vaikų prisigimdyti reikėjo“, R.Stasionienė to nėra girdėjusi – jos aplinkoje šeimyniški žmonės, o į nepažįstamų komentarus moteris nekreipia dėmesio.
Ypatingas dėmesys vaikų lavinimui
Vyriausi berniukai lanko futbolą, Nojus šios sporto šakos įgūdžius stiprina su asmeniniu treneriu, abu sūnūs taip pat profesionaliai užsiima kartingų sportu, dalyvauja čempionatuose.
„Manau, kad brangiausia ir daugiausiai pastangų kainuojantis dalykas auginant vaikus yra tėvų laikas. Kalbu apie kokybišką buvimą kartu, tėvų norą bendrauti su vaikais, klausytis, kai jie kalba, o ne būti panirus į telefoną“, – įsitikinusi Rasa.
Žinoma, vaikų lavinimas taip pat kainuoja nemažai lėšų, bet tai, pasak moters, pagal kiekvieno žmogaus galimybes.
„Mes galimybes turime, tai daugiau leidžiame savo vaikams, bet tikrai nemanau, kad viskas atsiremia vaikų auginime į pinigus. Juk tas pats vežimėlis gali atitarnauti keletui vaikų, yra šaunių valstybinių mokyklų, o žieminė striukė perleidžiama jaunesniam. Viskas priklauso nuo požiūrio, noro ir pastangų“, – teigia ji.
R.Stasionienė džiaugiasi, kad vaikai, tarp kurių metų skirtumas tikrai nedidelis, puikiai sutaria ir nors pasipyksta, konfliktai baigiasi be muštynių ar kandžiojimųsi.
„Mes visada akcentuojame gražų bendravimą. Aš dažnai kartoju frazę „Jei neturi ką gražaus pasakyti, tada nesakyk nieko“. Smagu, kad jei broliai namuose ir susipyksta, už namų sienų greitai susivienija. Na, o Mija yra mūsų šeimos princesė, kurią visi myli ir saugo“, – šypteli mama.
Rasai svarbu išugdyti savarankiškas asmenybes, tad net šešiametis Kristupas jau galėtų grįžti autobusu namo, pats pareiti nuo stotelės.
„Mes ugdome asmenybes, akcentuojame bendravimą, kalbas, pasaulio pažinimą labiau nei buities darbus“, – atvirauja ji.
Atgaivino prekės ženklą
Beveik 30 tūkstančių sekėjų „Instagram“ turinti moteris sulaukia daugybės komplimentų dėl puikios išvaizdos, bet to nesureikšmina.
„Man svarbu, kaip atrodau, bet iš tiesų viskas vyksta natūraliai. Aš sportuoju ne tik dėl gražios figūros, bet dėl to, kad tai man padeda jaustis darbingesnei, būti geresnės nuotaikos. Pirmiausia, tai darau dėl savijautos. Ir tikrai nesu iš tų sureikšminančių išvaizdą – į vakarėlį sugebu susiruošti per valandą su galvos plovimu“, – kvatoja Rasa.
Ji pabrėžia, kad nesvarbu, ji yra žmona ar keturių vaikų mama – kokia buvo moteris, tokia ir liko.
Daug daugiau dėmesio ji skiria santykiams su vyru – pora mėgsta ištrūkti savaitgaliui dviese ar trumpoms atostogoms.
„Manau, kad kiekviena šeima auginanti vaikus turi nepamiršti, kad pradžioje buvo vyras ir moteris bei puoselėti santykius, nes tai palaiko šeimą“, – pabrėžia R.Stasionienė.
Šiuo metu ji gyvena itin aktyviai – po kelerių metų pertraukos ji vėl aktyviai darbuojasi su pačios įkurtu prekės ženklu „Stylish Paw“. Prieš aštuonerius metus, antro nėštumo pabaigoje ji pradėjo kurti ir siūlyti stilingus laisvalaikio drabužius visai šeimai, o išpopuliarėjus – atidarė net ir fizinę parduotuvę.
„Kai gimė sūnus, nustojau dirbti, susitelkiau į šeimą, uždariau parduotuvę, liko tik elektroninė prekyba. Dabar, kai Mija paaugusi, visi vaikai eina į ugdymo įstaigas supratau, kad turiu laiko ir noro darbams. Mes sugrįžtame ir labai malonu, kad turime klientų bagažą, kuris mūsų laukė!“, – džiaugiasi aktyvi moteris.
Dar vienas iššūkis – naujo namo statybos. Šeima nusipirko išsvajotą žemės sklypą prie miško ir jau kyla didžiulio šeimos namo pamatai.
„Apie įkurtuves neklauskite, – kvatoja Rasa. – Po metų apie tai pakalbėsime, bet nuotaikos labai puikios, nes džiaugiamės ir vieta, ir projektu. Jei pavyks, turėsime kur gyventi gražiai, laimingai ir erdviai.“
