Žindymą palaikanti organizacija skatina nesiųsti į Ukrainą mišinukų: mamos vadina cinizmo viršūne

Daugybė organizacijų ir savanorių nori visakeriopai padėti nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms ir renka įvariausią pagalbą. Tame tarpe ir būtinas priemones mamoms bei kūdikiams – nuo drabužių, higienos priemonių iki pieno mišinių. Būtent šie užkliuvo Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultacijų asociacijai (LALAK), kurie pasiūlė ten būnančioms mamoms geriau labiau pasistengti ir kūdikius išimtinai žindyti.

Ukrainoje kūdikius vidutiniškai žindo viena iš keturių mamų.<br>„Unsplash“ nuotr.
Ukrainoje kūdikius vidutiniškai žindo viena iš keturių mamų.<br>„Unsplash“ nuotr.
Akušerė ir laktacijos specialistė Ieva Girdvainienė linki mažiau susipriešinimo ir kategoriškumo.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Akušerė ir laktacijos specialistė Ieva Girdvainienė linki mažiau susipriešinimo ir kategoriškumo.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Rūta Barisaitė nupirko pieno mišinių ir paaukojo jų trims skirtingoms organizacijoms.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Rūta Barisaitė nupirko pieno mišinių ir paaukojo jų trims skirtingoms organizacijoms.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 7, 2022, 8:29 PM, atnaujinta Mar 8, 2022, 5:15 PM

Draudžia priimti pieno mišinių paramą

Kovo 1 dieną organizacijos atstovės išplatino kreipimąsi į organizacijas, kurios rūpinasi pabėgėliais, tarp kurių gali būti mamų su naujagimiais, ūdikiais ir mažamečiais vaikais.

„<...> Žindyvėms reikia pasiūlyti ramesnę erdvę (patalpą, atskirti erdvę, tylesnį kampą bendroje erdvėje ir pan.) poilsiui ir žindymui. Žindyvėms ir kūdikiams pagal galimybes reikia užtikrinti privatumą.

Nesiūlykite čiulptukų, buteliukų ir pieno mišinių žindančioms mamoms, nes tai sumažins pieno gamybą, padidins riziką kūdikiams susirgti infekcinėmis ligomis, o motinoms patirti krūtų komplikacijas (pvz., krūtų uždegimą). Ekstremaliomis sąlygomis žindyvėms siūlomi pieno mišiniai neišsprendžia problemų, o tik pablogina motinos ir vaiko sveikatą bei emocinę būklę.

Jei yra mišiniais maitinamų kūdikių mamų, apmokinkite jas, kaip saugiai pasigaminti, sumaitinti ir saugoti pieno mišinį.

<...> Nepriimkite labdara siūlomų pieno mišinių, buteliukų, čiulptukų

PAAIŠKINIMAS: Kritinėse sąlygose mamai, paragintai mišiniu maitinti kūdikį, bus sunku užtikrinti higieną (tam reikia švaraus verdančio vandens, elektros, buteliukų, žindukų, sterilizatorių, plovimo priemonių ir t.t.), todėl iškyla daugiau rūpesčių ir ligų rizikos: kūdikių žarnyno infekcijų, viduriniosios ausies uždegimų, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.

PSO Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksas ir jį papildančios rezoliucijos, rekomendacijos, kaip valstybės turi užtikrinti kūdikių ir mažų vaikų maitinimą ekstremalių situacijų metu, DRAUDŽIA PRIIMTI PIENO MIŠINIŲ IR KITŲ DIRBTINIO MAITINIMO PRIEMONIŲ GAMINTOJŲ PARAMĄ BET KOKIA FORMA. Valstybė turi skirti išteklius įgalinti žindyves žindyti.“

Kaltina pagarbos trūkumu

Aktyvi mama, kaunietė architektė Rūta Barisaitė išvydusi tokį LALAK pareiškimą, liko šokiruota ir su naujienų portalo lrytas.lt skaitytojais sutiko pasidalinti savo nuomone.

„Pabėgėlių kiekiai iš Ukrainos didėja šimtais tūkstančių valandomis. Mamos su vaikais, su kūdikiais, mačiusios siaubingus dalykus, bėgančios nuo KARO, žinančios, kad daugybės savo mylimų žmonių niekada nebepamatys, nes jie žūsta kasdien, per 3 dienas gėrusios pusę litro vandens, nes tiek tebuvo, dehidratavusios, paskutinius 40 kilometrų ėjusios pėsčiomis, stovėjusios ties siena virš paros, išsekusios...

<...> Aš nesuvokiu, kaip galima taip neturėti elementarios empatijos žmogui ir kaip galima taip neturėti elementarios pagarbos kitam žmogui, jo sprendimų autonomijai, moteriai, kad ji ir tik ji geriausiai žino, ko reikia jai ir jos vaikui. Yra visiškai normalu, kad moteris tiesiog GALI RINKTIS maitinti mišinuku. Ji GALI NEBENORĖTI žindyti. Ji gali tiesiog norėti, kad vaikas sočiai pavalgytų ČIA IR DABAR, o ne po savaitės, kai galbūt atstačius dehidrataciją vėl atsiras ir laktacija.

Tas žmonių, įsivaizduojančių, kad skatina žindymą, įsitikinimas, kad jie turi teisę į moters pasiaiškinimą, kodėl ji renkasi kitaip, yra labiausiai žindymą diskredituojantis dalykas, koks tik gali būti. Įsivaizdavimas, kad turi teisę sukurti moteriai sąlygas, kuriose ji turės ATSKIRAI PAPRAŠYTI maisto savo kūdikui, yra apgailėtina nepagarba.

Moteris turi teisę rinktis niekam nesiaiškindama, turi teisę rinktis nesikonsultuodama su jokia žindymo specialiste, ji tiesiog turi tokią teisę. Ir didžiausia pagarba, kokią būtų galima parodyti tokiai moteriai, tai tiesiog pasakyti, kad jei ji nori, ten yra mišinukai, jei nori, ten yra žindymo specialistės kontaktai, jei nori kažko, kas nepaminėta, visada yra tas ir tas žmogus. Taškas. Tos moterys pabėgo nuo KARO. Daug jų artimų žmonių miršta baisia mirtimi. Jos turi teisę niekam nesiaiškinti ir nepatirti spaudimo bent jau dėl to, kaip renkasi maitinti savo vaiką“, – savo feisbuko paskyroje parašė Rūta.

Ją labiausiai priblokštė ir organizacijos atsakymai kritikuojančioms jų poziciją.

„Moteris komentuoja:

– Aš manau yra svarbiausias pagrindinis tikslas – kad vaikas būtų pavalgęs, o mama saugi.

Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacija atsako:

– Ar tai vienintelės jūsų vertybės?

Moteris sako, kad karo metu žmonės patiria labai daug streso, dėl kurio elementariai gali nebebūti pieno.

Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacija atsako:

– Tai reikia sukurti saugias sąlygas, kad stresas mažėtų“, – rašo Rūta.

Humanitarai nepritaria tokiems veiksmams

Ji pastebi, kad Lietuvoje būtina kalbėti apie pagarbą mamoms ir mamų sprendimų autonomijai visuose kontekstuose, įskaitant ir žindymą.

„Neslėpsiu, tapusi mama, patyriau tam tikrą kultūrinį šoką. Matau gana daug sisteminių nepagarbos žmogui, žmogaus teisei rinktis, teisei į savo sprendimų autonomiją apraiškų, kurios būdingos ir nukreiptos išskirtinai prieš mamas. Bet net mūsų kontekste su visomis sisteminėmis bėdomis LALAK pozicija, kviečianti neaukoti/nepriimti pieno mišinių kaip pagalbos kare esantiems žmonėms, nepaisant to, kad kare esantys žmonės jų prašo, tai pristatant kaip būdą skatinti žindymą, man pasirodė tokia ciniška, kad aš tiesiog nebegalėjau tylėti. Aš pabandžiau įsivaizduoti siaubą tų mamų, esančių karo zonoje, man pasidarė fiziškai bloga nuo minties, kad kažkas kviečia neklausyti jų pagalbos prašymų dėl savo įsitikinimų, ir aš, kaip mama, jaučiau, kad mano pareiga yra bent jau savo siaurame rate atsistoti ir pasakyti užstojamąjį žodį toms mamoms“, – įsitikinusi R.Barisaitė.

Ji teigia, kad mes, nesantys kare, negalime suvokti, kaip iš tiesų jaučiasi ir ką išgyvena ukrainiečiai, todėl turime leisti tiems žmonėms pasakyti, ko jiems labiausiai reikia ir kuo galime padėti.

Pasak Rūtos, pasaulinė humanitarinės pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ („Medecins sans frontieres“) dirba karščiausiuose pasaulio taškuose ir tiesiogiai teikia pagalbą nukentėjusiems žmonėms. 2017 metais prestižiniame žurnale „The Lancet“ jie išspausdino savo straipsnį, kuriame analizavo priežastis, kodėl pabėgėlių stovykloje Mosule (Irake) į ligoninę dėl išsekimo patekdavo labai daug 1-5 mėn. amžiaus kūdikių, nors pačiose stovyklose maisto trūkumo ir bado nebuvo. Savo pozicijoje jie kritikavo griežtą žindymo skatinimo politiką, kuomet moterys stovykloje mišinio kūdikiams galėjo gauti tik pateikusios gydytojo receptą. Jie teigė, kad nors žindymas yra puikus ir skatintinas dalykas, tai nebūtinai yra geriausia išeitis visoms moterims dėl daugybės kompleksinių priežasčių – vienos jų buvo pasirinkusios nežindyti jau iki karo, kitoms dėl karo metu patirtų baisumų sutriko laktacija.

„Pirmas dalykas, ką mes turime gerbti, tai tų moterų teisę rinktis. Jie rašo, kad „sudėtingose humanitarinėse krizėse motinos pieno pakaitalai ir ypač mišinių prieinamumo užtikrinimas turi būti sudėtinė pagalbos dalis. Žindymo skatinimas ir motinos pieno pakaitalų prieinamumo užtikrinimas neprieštarauja vienas kitam. Patirtis Irake atskleidžia, kad humanitarinė pagalba turi būti pritaikyta situacijai“. Manau, kad labai svarbu įsiklausyti, ką sako organizacijos, dirbančios tiesiogiai su nukentėjusiais žmonėmis, nes, kaip mėgstu šiomis dienomis sakyti, „sėdint ant sofos“ gali atrodyti, kad viena ar kita teorija turėtų puikiai veikti, tačiau realybėje nepatikrinta teorija neturėtų būti priimama kaip konstanta“, – pastebi moteris.

Ji su šeima nupirko pieo mišinių ir paaukojo trims iniciatyvoms – LIONS asociacijai, renkančiai pagalbą ligoninei Ukrainoje ir pasienio taškui Lenkijoje, Kauno miesto savivaldybės iniciatyvai atsiliepiant į miestų – partnerių prašymą ir vienai privačiai iniciatyvai, vežančiai paramą į Ukrainą.

„Visi priėmė, nes pieno mišiniai yra vienas iš dalykų, kurių prašo patys ukrainiečiai. Manau, kad labai svarbu kiekvieną kartą vis iš naujo klausti, kas šiuo metu reikalinga, ir stengtis maksimaliai greitai ir adekvačiai reaguoti į prašymus bei atsispirti pagundai paaiškinti kare esantiems žmonėms, ką jie turėtų daryti kitaip“, – šypteli R.Barisaitė.

Akušerė skatina vengti kategoriškumo

Vilniaus gimdymo namų akušerė, laktacijos specialistė ir tėvystės mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė labiausiai apgailestauja dėl šio visuomenės susipriešinimo.

„Paremiant moteris Ukrainoje, kur nežinome situacijos, radikalių pareiškimų nereikėtų. Ten yra mamų, kurios žindo ir galime siųsti joms išverstą informaciją, nors tikėtina, kad jos ją turi, nes ten irgi dirba akušerės, medikai. Bet moteris patirdama stresą gali išvis nesiorientuoti, bet kūdikis turi būti pamaitintas. Svarbiausias mūsų visuomenės tikslas yra statyti tiltus, gerbti mamos pasirinkimą ir sutelkti visakeriopą pagalbą, kaip ją suvokiame“, – pabrėžė medikė.

Ji pastebi, kad net iki karo, pasak UNICEF Ukrainoje žindančių moterų buvo tik viena iš keturių ir tai vienas žemiausių rodiklių Europoje. Todėl pasak specialistės nereikėtų sakyti, kad pienas dingsta nuo patirto streso, nes taip nėra.

„Mediciniškai tai nėra pagrįsta, bet šalyje, kur nėra žindymo kultūros, tai gali būti dažna reakcija“, – pastebi I.Girdvainienė.

Akušerė taip pat primena, kad norintys aukoti pieno mišinukus, turėtų rinktis jau iš anksto paruoštus, jau sumaišytus su švariu vandeniu tinkamomis proporcijomis.

„Ten gali nebūti elektros, švaraus vandens, todėl siūlau siųsti skysto pavidalo paruoštus pieno mišinius. O savo ruožtu, galime galime galvoti, kaip padėti atvykstančioms mamoms, patarti ir padėti joms žindyti ir skatinti relaktaciją“, – pataria Ieva.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.