Virkštelė apsisukus aplink kaklą
Artėjo paskutinis vasaros mėnuo ir Vaida su vyru žinojo, kad po 9 savaičių rudenį jie pasitiks sūpuodami ant rankų trečią mažylę, kurios laukė ir dvi namuose esančios sesės.
„31 nėštumo savaitę pastebėjau kelnaitėse skaidraus skysčio. Pasidarė neramu, buvo savaitgalis, tad pirmadienį išskubėjau į gimdyvių priimamąjį. Pamaniau, gal vaisiaus vandenys, bet medikai patikino, jog gimdos kaklelis dar visiškai užsidaręs ir jie pasirodyti negalėtų. Paguldė keletui dienų, nustatė makšties uždegimą, paskyrė vaistų ir paleido namo“, – pamena Vaida.
Po savaitės situacija pasikartojo ir šįkart moteris apsilankė Santaros klinikų akušerijos skyriuje, bet apžiūrėjęs rezidentas konstatavo, kad skausmų nėra, kaklelis uždaras, kraujo nėra, taip ir paleido su ta pačia diagnoze.
„Nenoriu kaltinti medikų, jie elgiasi pagal numatytą algoritmą, kurį taiko visoms, net jei aš esu išimtis iš tūkstančių. Man vis tiek buvo neramu, klausiau savo kūno ir nuojautos, todėl sulaukus 33 savaitės vėl nuvykau į Antakalnio ligoninę (Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – red.past.). Sutapo, kad gydytojai apžiūrint mane išskyros vėl pasirodė ir ji iškart patvirtino – tai vaisiaus vandenys“, – pasakoja V.Mazarevičienė.
Nėštukei medikai skubiai suleido vaisiaus plaučius brandinančių vaistų, supildė dokumentus ir greitąja pagalba išvežė į neišnešiotus naujagimius priimančias Santaros klinikas. Parą laiko moteris laukė, kol vaistai suveiks ir, galbūt, prasidės sąrėmiai.
„Bet ir vėl toji mano nuojauta! Aš pati norėjau, kad sąrėmiai neprasidėtų ir darytų cezario pjūvio operaciją, nes pirmoji dukra gimė apsivijusia aplink kaklą virkštele. Sąrėmiai neprasidėjo, išvežė į operacinę ir pjūvį atlikusi gydytoja sako: „Mamyte, jūs buvote teisi“. Vaikelis buvo itin mažytis, o virkštelė buvo apsisukusi dukart“, – atsidūsta Vaida.
Rūbai ir daiktai – per dideli
Trečioji V. Mazarevičienės dukra gimė 2 kg svorio ir 45 centimetrų ūgio. Po paros svoris sumažėjo dar 10 proc. Pirmą parą mažylė praleido inkubatoriuje, bet kadangi galėjo pati kvėpuoti, vėliau buvo perkelta į palatą kartu su mama.
„Mūsų tikslas buvo auginti svorį. Ji buvo tokia maža, kad negalėjo patį žįsti, todėl reikėjo nusitraukti pieną ir girdyti specialiu neišnešiotukams skirtu buteliuku. Ir taip kasdien, stebint ji priauga po kelis gramus, paskui svoris sustoja, paskui vėl didėja“, – prisimena moteris.
Po trijų savaičių mama su dukra iškeliavo namo.
„Pamenu, kaip rūbeliai, kuriuos turėjome jai visai netiko, tad mano draugė nupirko specialių ankstukams. Įdėjus ją į vežimėlį, atrodė, kad ji jame paskęsta, bet augo ir dabar niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Gal yra šiek tiek smulkesnė, bet dabar visokių vaikų yra, ir nešioja akinius, dėl ko mus buvo įspėję, kad taip gali būti“, – atvirai kalba Vaida.
V.Mazarevičienė džiaugiasi ligoninėje dirbusio personalo atidumu, pagalba ir informacijos suteikimu. Dukrą itin stebėjo, atliko daugybę tyrimų, pirmuosius metus periodiškai tikrino, o mamai pasiūlė psichologinę pagalbą.
„Kai būni namie, atsikeli naktį prie vaiko ir atrodo, kad viena čia visam mieste šviesą degini, o kai būni ligoninėje, jūs nepatikėsite, visos kas tris valandas keliasi, matai, koks ten mamų fabrikėlis, kaip visos dūzgia“, – graudinasi Vaida.
Linki pasikliauti nuojauta
Moteris spėja, kad pusantro mėnesio anksčiau nei planuotas gimdymas įvyko dėl antrojo nėštumo.
„Buvau nėščia 39 savaitę ir 5 dienas. Vieną pajutau aštrų skausmą kirkšnyse, bet ne sąrėmius. Išvažiavu į ligoninę ir ten pradėjo stoti kūdikio širdis. Atliko skubią cezario pjūvio operaciją ir kai ištraukė dukrą – ji buvo ne tik apsivijusia virkštele aplink kaklą ir ypatingai pažaliavusiuose vaisiaus vandenyse, vos leisgyvė. Ją išvežė į Santaros klinikas ir mums pasakė – nieko per daug nesitikėkite. Keturias dienas nežinojome – gyvens ji ar ne. Jos plaučių atstatymui buvo panaudotos azoto oksido dujos, mes ją pakrikštijome ir ketvirtą dieną, kai gydytojai pasakė, kad džiūsta žarnynas, reikia duoti pieno, išgėrusi mano pienelio pradėjo atsigauti. Stebuklas. Dabar ji yra sveika penkerių metų mergaitė“, – neslepia išgyvenimų Vaida.
Po cezario operacijos liko randas, o pastojus trečią kartą – jame esanti mažytį skylutė pradėjo leisti vaisiaus vandenis.
Visoms būsimoms mamoms moteris pataria daugiau pasitikėti savo nuojauta, nebijoti dažniau kreiptis į gydytojus, jei kyla nerimas, negu jaudintis.
„Mano atvejis palyginus lengvas, nes mamos ten gulėjo ir su 23 ar 26 nėštumo savaitę gimusiais mažyliais, bet net ir jos pamiršta, kas buvo, nes vaikai užauga. Svarbiausia, tikėtis geriausio“, – šypsosi Vaida.
